Vilniaus miesto savivaldybė dėl padidėjusios taršos ir triukšmo rodiklių, eismo dalyvių saugumo, neigiamos įtakos istorinių pastatų būklei ir geresnės gyvenimo bei laisvalaikio kokybės miesto senamiestyje įvedė kilpinį eismą. „Revoliuciniais“ transporto eismo organizavimo pakeitimus pavadinę savivaldybės vadovai tikisi, kad nauja tvarka senamiesčio teritorijoje sumažins tranzitinį eismą, o senamiestis taps patrauklesnis žmonėms.
Miesto savivaldybės inicijuoti pakeitimai jau pirmą dieną virto chaosu ir sukėlė miestiečių pasipiktinimą. Vieni eismo dalyviai piktinosi neaiškia judėjimo tvarka, kiti – pailgėjusiu kelionės laiku ir neaiškiu eismo žymėjimu.
Prekių išvežiotojai, aptarnaujantys senamiesčio parduotuves ir kavines skaičiuoja, kad prekių išvežiojimas užims kelis kartus daugiau laiko, didės nuvažiuoto atstumo ilgis, o kartu ir tarša.
Norint atlaisvinti miesto senamiestį nuo perteklinio transporto, pirmiausia, iš jo reikia iškelti institucijas, kurias jau seniai planuota įkurdinti po vienu stogu.
Pasipiktinimas eismo tvarkos pakeitimais laikui bėgant taip pat tik didės. Tikėtina, kad rudenį, kuomet eismas taps intensyvesnis, šia tvarka piktinsis ne tik į senamiestį su reikalais važiuojantys žmonės, tačiau ir aplinkinių kvartalų gyventojai.
Tranzitinis automobilių eismas nusidrieks senamiesčio pakraščiais ir taip sukels dar didesnį chaosą, transporto kamščius, galiausiai automobilių sukeliama tarša ir triukšmas persikels į senamiesčio prieigas.
Transporto eismo pakeitimai labiau primena veiklos imitavimą, o ne problemų sprendimą. Jei norima realiai mažinti taršą Vilniaus mieste, reikia imtis kitų priemonių, nes kilpiniu eismu tarša tiesiog persikels iš vienos miesto vietos į kitą, gretimus kvartalus.
Norint atlaisvinti miesto senamiestį nuo perteklinio transporto, pirmiausia, iš jo reikia iškelti institucijas, kurias jau seniai planuota įkurdinti po vienu stogu. Vidaus reikalų, Sveikatos apsaugos, Švietimo, mokslo ir sporto bei Krašto apsaugos ministerijos, saugant senamiestį nuo taršos poveikio, turėtų būti iškeltos į kitą vietą. Ministerijų miestelio studijai net išleista ne viena dešimtis tūkstančių eurų, tačiau, kaip ir nemažai kitų projektų, ji guli valdininkų stalčiuose.
Jei realiai norima nuo taršos apsaugoti ne tik senamiestį, tačiau ir visą Vilniaus miestą, reikia įgyvendinti nemokamo visuomeninio transporto Vilniuje idėją.
Neabejoju nemokamo viešojo transporto sėkme ir, manau, kad daugelis žmonių savo kelionėms į darbą ar kitais reikalais rinktųsi nemokamą viešąjį transportą, o ne nuosavą automobilį.
Nemokamo viešojo transporto idėja Estijoje pasitvirtino su kaupu. Žmonės mieliau renkasi viešąjį transportą, mažėja transporto sukeliama tarša ir eismo kamščiai. Maža to, viešasis transportas tapo nemokamu ne tik Taline, bet ir visoje šalies teritorijoje.
Jei paskaičiuotume, kiek pinigų išleista įvairioms studijoms, Aplinkos ministerijos taršos mažinimo programoms, kilpinio eismo sistemos įdiegimui ir tam reikalingai infrastruktūrai, paaiškėtų, kad šių pinigų pilnai pakaktų tam, kad Vilniaus visuomeninis transportas būtų nemokamas net kelis metus.
