Nuo 2020 m. Baltijos jūroje dėl katastrofiškai sumažėjusių menkių išteklių uždrausta šių žuvų žvejyba. Faktą, kad menkių populiacija Baltijos jūroje kasmet vis mažėjo ir atsidūrė kritinėje būsenoje atsakingi Lietuvos pareigūnai ignoravo, o drastiškas sprendimas visiškai uždrausti menkių žvejybą Baltijoje įsigaliojo tik po to, kai Europos Komisija įvertino realius menkių populiacijos išteklius.
Žvejybą valdininkai uždraudė tiek žvejams verslininkams, menkes gaudantiems tinklais, tiek žvejams mėgėjams, žvejojantiems meškere. Pastarieji, su meškerėmis sužvejojantys palyginus itin menką dalį menkių, tapo nežaboto žvejų verslininkų godumo įkaitais.
Jei situacija artimiausiu metu nesikeis, ne tik verslinę, bet ir visą kitą žūklę Kuršių mariose greitu metu turėsime pamiršti.
Panaši situacija jau visai netrukus gali nutikti ir Kuršių mariose. Verslininkų spaudimas čia gyvenančioms ar migruojančios žuvų rūšims labai didelis, o ant prekystalių guldomos mažesnio nei mėgėjams leidžiama sugauti dydžio žuvys. Žvejams verslininkams leidžiama pasiimti priegaudą, kurią labai dažnai sudaro maži sterkai ar kitos vertingos žuvys.
Su meškere žvejojančiam žvejui tokios priegaudos pasiėmimas kainuotų šimtinę baudą, už kiekvieną mažesnio nei leidžiama paimti dydžio žuvį dar būtų paskaičiuota žala gamtai. Vieni už tą patį moka baudas, o kiti uždirba eurus.
Didžiausią kainą už priegaudą dar teks sumokėti netolimoje ateityje. Visos verslininkų priegaudoje atsidūrusios ir suvalgomos mažesnio nei leidžiama dydžio žuvys nei karto neišneršia, o tai reiškia, kad žuvų populiacija Kuršių mariose neišvengiamai mažėja.
Tarp priegaudos atsiduria ir didesnės žuvys. Prieš keletą metų vienas žuvies restoranas puikavosi draudžiamu laiku sužvejotu 70 kg šamu, tačiau baudų išvengė, nes šamas – priegauda.
Kaip priegaudą leidžiama pasiimti ir netyčia į tinklus įplaukusias lašišas bei šlakius. Žinoma, su sąlyga, jei jos negyvybingos ir paleisti jų negalima. Mikliose rankose jos greitai netenka gyvybės.
Neršti migruojančių lašišų populiacijai prieš kelis dešimtmečius jau buvo iškilusi rimta grėsmė ir tik milžiniškos mokslininkų bei aplinkosaugininkų pastangos padėjo populiaciją išlaikyti gyvybingą.
Tačiau verslininkų spaudimas šioms žuvims toks didelis, kad vasaros laiku ne tik Neringoje, bet ir Palangoje be didelio vargo galima nusipirkti neršti į šalies upes plaukusių lašišų ar jų ikrų. Žinoma, nelegaliai, nes lašišų priegaudą pardavinėti draudžiama.
Nepaisant to fakto, iš Kuršių marių parplaukę žvejai verslininkai šviežios lašišos įsigudrina pasiūlyti net Nidoje vasarojantiems Seimo nariams.
Valstybė kasmet skiria milijonus lašišų populiacijos atkūrimui ir apsaugai, o jos suėdamos dar nė nespėjusios atplaukti iki nerštaviečių.
Jei situacija artimiausiu metu nesikeis, ne tik verslinę, bet ir visą kitą žūklę Kuršių mariose greitu metu turėsime pamiršti. Ir visa tai dėl paprastos priežasties – nežaboto verslininkų gobšumo.
2015 m. Aplinkos ministerijoje priėmėme labai drąsų ir ryžtingą sprendimą – uždraudėme verslinę žūklę ežeruose. Kaip parodė gyvenimas, sprendimas buvo ne tik drąsus, bet ir labai naudingas. Šalies ežeruose akivaizdžiai pradėjo daugėti žuvų.
Uždraudus verslinę žvejybą Kauno mariose, per 4 metus žuvies čia padaugėjo 4 kartus, nuo 440 tonų 2014 m. iki 1640 tonų 2018 m.
Žvejai mėgėjai kasmet už žvejybą šalies vandens telkiniuose sumoka po 1,7 mln. eurų, o žvejai verslininkai už išteklius, kuriems užauginti neinvestavo nė cento, moka keliolika kartų mažiau.
Apskritai, mėgėjiška žūklė lietuvaičiams – dar viena „religija“. Šalia krepšinio. Anksčiau atliktas tyrimas atskleidė neįtikėtiną faktą – meškerę nors kartą per metus į rankas paima apie pusė milijono mūsų šalies gyventojų.
Žvejybos leidimus kasmet perka virš 200 tūkstančių žmonių. Nemokamai žvejoja vaikai, senjorai ir neįgalieji. Esame vieni iš lyderių ES pagal žvejybos reikmenų parduotuvių skaičių tūkstančiui gyventojų.
Žvejybos įrankių ir masalų gamyba, prekyba, leidyba, laivybos, nakvynės, maitinimo ir kitos su mėgėjiška žūkle susijusios paslaugos kasmet generuoja ne vieną dešimtį milijonų eurų valstybei sumokamų mokesčių, sukuria šimtus darbo vietų.
Galiausiai, už šalies žvejų mėgėjų pinigus įžuvinami ežerai (bent jau taip turėtų būti).
Siūlau nelaukti drastiškų tarptautinių apribojimų žvejybai Lietuvoje, o patiems imtis priemonių, juolab kad kryptis labai aiški. Teigiami rezultatai, uždraudus verslinę žūklę šalies ežeruose, skatina tų pačių priemonių imtis ir su versline žūkle Kuršių mariose.
Mažos išimtys gaudyklėms ir tinklams mariose gali būti taikomos poilsiautojų pamėgtoms kuojoms, karosams, plakiams ir karšiams. Nereikėtų riboti ir stintų žvejybos, tačiau visa kita žvejyba turi būti draudžiama, kitaip jau artimiausiu metu žuvų gali ir nebelikti.
Asociacija „Lašišos dienoraštis“ rugpjūčio 1 d. visus šalies žvejus, neabejingus Kuršių marių likimui, kviečia į Klaipėdoje organizuojamą protesto akciją „Grąžinkime Kuršių marioms gyvybę”, kuri skirta atkreipti visuomenės ir valdžios institucijų dėmesį, siekiant uždrausti verslinę žvejybą Kuršių mariose. Tavęs nebus Klaipėdoje – Lietuvoje neliks žuvies!
