Šiuo metu tarptautinis Kauno oro uostas yra antras pagal dydį visoje Lietuvoje. Per praėjusius metus jame apsilankė 1160 tūkst. keleivių, atlikta 9886 skrydžiai ir pergabenta 319 tūkst. krovinių.
Kad ir kaip atrodytų netikėta, tačiau visi šie statistikos rodikliai yra daug aukštesni, jeigu lygintume juos su Vilniaus oro uostu. Tačiau daugiausiai investicijų ateinantiems metams ir vėl nuspręsta skirti sostinei.
Kyla klausimas, kodėl finansinė parama neskiriama tiems, kurių rezultatai geresni, o potencialas didesnis?
Kauno tarptautinis oro uostas tikrai galėtų būti ne antras, bet pirmas!
Kaip rodo valstybinės įmonės „Lietuvos oro uostai“ praėjusių metų ataskaitos, Vilniaus oro uosto keleivių skaičius per pastaruosius metus pakilo tik 2 %, kai Kauno rodikliai siekia net 15 %.
Tokia pati statistika kalbant ir apie skrydžius: Vilnius per pastaruosius metus atliko tik 2 % daugiau skrydžių nei 2018 m., o Kaunas – 5 %. Net ir krovinių gabenimo rodikliai rodo, kad Kauno veikla buvo sėkmingesnė nei Vilniaus.
Todėl aiškėja akivaizdus faktas, kad Kauno tarptautinis oro uostas tikrai galėtų būti ne antras, bet pirmas! Ir kaip rodo tikslūs skaičiai – tai visai realu.
Tačiau į Vilniaus oro uostą iki 2022 m. ir vėl nuspręsta investuoti 130 mln. eurų rekonstrukcijoms.
Neatsižvelgiama į faktą, kad šis oro uostas įsikūręs miesto centre, kur apgyvendinimo tankis ypač aukštas ir vietos, kurioje būtų galima plėstis, oro uostui beveik nėra. Juk ir daugelis didelių pasaulio oro uostų yra pastatyti užmiesčiuose, nes visiems yra aišku, kad tokia didelė pramoninė zona arti gyvenamųjų kvartalų gali būti pavojinga ir nesaugi.
Kauno oro uostas buvo pastatytas ypač geroje strateginėje vietoje – toli nuo miesto, arti laisvosios ekonominės zonos ir su daugybe laisvų hektarų, kurie galėtų būti puikiai panaudojami Kauno oro uosto plėtrai ir galimybei tapti didžiausiu oro uostu visoje Lietuvoje.
Tiesa, kol mūsų valdžios atstovai dar netiki Kauno oro uosto galimybėmis, jau yra užsienio investuotojų, kurie mano kitaip.
Trečia pagal dydį orlaivių dažymo paslaugas teikianti kompanija pasaulyje – „MAAS Aviation“ – Kauno oro uoste dar praėjusiais metais pradėjo naujo angaro statybas. Kompanija, vertindama paklausos augimo perspektyvas, pradėjo statyti dviejų dalių angarą šiaurinėje Kauno oro uosto dalyje, daugiau nei 12 tūkst. kvadratinių metrų plote.
Šis projektas yra reikšmingas ne tik todėl, kad juo siekiama pritraukti dideles investicijas, bet ir todėl, kad jo dėka siekiama sukurti daugiau negu 400 aukštos kvalifikacijos, gerai apmokamų darbo vietų. Be to, jau dabar Kauno oro uoste veikia stambiausias orlaivių techninio aptarnavimo įmonių klasteris Baltijos šalyse!
Nusprendus ir toliau vystyti bei plėsti Kauno oro uostą, Karmėlavos ir aplinkinių gyvenviečių bei Dainavos mikrorajono gyventojams būtų sukurta dar daugiau naujų darbo vietų, o didesnis atvykstančių turistų skaičius būtų dar didesnė paskata vystyti projektą Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022.
Be to, visi puikiai pamename 2017 m. vasarą, kai nuo liepos iki rugpjūčio antros pusės pagrindiniu aviacijos centru šalyje tapo Kaunas, nes Vilniuje buvo vykdomi pakilimo-tūpimo tako rekonstrukcijos darbai. Kaunas tam buvo puikiai pasiruošęs – gerokai išaugusios darbuotojų pajėgos, papildomos automobilių stovėjimo vietos, daugiau atvykimo galimybių, rekonstruotas esamas ir pastatyti laikini terminalai. Tąkart Kaunas iš tiesų sulaukė daug gerų atsiliepimų ir pagirų.
Taigi, aš ir vėl keliu garsiai šį klausimą – kada Kaunas taps pagrindiniu Lietuvos oro uostu?
