Demokratinėse valstybėse kandidatu į premjerus visados būna tas, kuris yra laimėjusios rinkimus partijos sąrašo lyderis.
Pagal apklausas, tokie laimėtojai Lietuvoje – tai Saulius Skvernelis, Ingrida Šimonytė ir Gintautas Paluckas. Politikos apžvalgininkai abejoja dėl pastarojo galimybės sėkmingai konkuruoti su pirmais dviem, atseit, jis mažai žinomas. Bet praktika rodo ką kita.
Štai Andrius Kubilius iš mažai žinomo laboranto tapo premjeru ir TS-LKD žvaigžde. Juk svarbu ne regalijos, o nuveikti darbai. O G. Paluckas tokių darbų turi.
Jei premjero postas atitektų G. Paluckui, tai prasidėtų kultūringos, išprususios ir solidarios visuomenės kūrimas.
Prieš keletą metų buvo sprendžiamas partijos likimas, nes po LSDP susijungimo su LDDP partijoje pradėjo dominuoti neoliberalizmas.
Partijos nariai reikalavo grįžti į socialdemokratiją. LSDP Taryba tam pritarė.
Tada G. Paluckas, kaip naujasis LSDP pirmininkas, subūrė bendraminčių būrį ir per trumpą laiką partija tapo socialdemokratine. Tai pripažįsta ir politikos apžvalgininkai. Tą matome ir iš publikuotos LSDP rinkimų programos.
Programa skiriasi nuo standartinių dviem aspektais.
Visų pirma, joje išdėstomos problemos, kiekvienai iš jų pateikiami jos sprendimo būdai ir nurodomas sprendimui reikalingas realus lėšų šaltinis.
Antras aspektas – tai visiškai kitokia, nei kitų partijų naudojama, prioritetų struktūra. Kitų partijų programose prioritetais laikomi krašto apsauga, ekonomika ar finansai, o kultūra, švietimas ir mokslas bus tvarkomi, kai būsime turtingesni.
O LSDP logika tokia: tik kultūringas žmogus gali kurti sąžiningą ekonomiką, kurioje nėra vietos sukčiams ir valstybės pinigų vagims. Tik kultūringas žmogus nepalieka kito bėdoje, o mokslų ragavusio galimybės padėti yra platesnės.
Tik kultūringas žmogus gali kurti sąžiningą ekonomiką, kurioje nėra vietos sukčiams ir valstybės pinigų vagims.
Be to, LSDP programa sako, kad kultūra ir mokslas gali sparčiau vystyti ekonomiką, o ne atvirkščiai.
Dar vienas programinis skirtumas. Tik LSDP atsisakė didinti karines išlaidas virš 2 proc. BVP siūlydama jas skirti visuomenės solidarumui, nes tik solidari visuomenė sugeba pasipriešinti agresoriui.
Ir visa tai sukūrė G. Paluckas su savo bendražygiais iš miestų ir rajonų. Sutikite, kad partijai atsikratyti neoliberalizmo, kad ji taptų vakarietiška socialdemokratų partija, buvo neeilinis uždavinys. Tai daug sunkiau nei demonstruoti savo išmintį TV ekrane.
Tai ko galima tikėtis iš vieno ar kito premjero?
S. Skvernelį visi gerai pažįsta, todėl neturiu ką pasakyti. Jam tapus premjeru, daug kas priklausys ne nuo jo, o nuo R. Karbauskio, kurio gilią mintį težino Dievas.
I. Šimonytės pozicija skirta rinkėjų apgaulei. Aš taip ir matau ją sakančią: „Aš nepartinė. Jei balsuosite už TS-LDK, tai aš, būsiu premjere ir, kaip nepartinė, būsiu vienodai teisinga visiems, o ne tik konservatoriams.“
Jei I. Šimonytė taptų premjere, tai grįžtų Algirdo Butkevičiaus laikų neoliberalizmas priešų paieškos ir kovos su jais fone.
Jei premjero postas atitektų G. Paluckui, tai prasidėtų kultūringos, išprususios ir solidarios visuomenės kūrimas. Rinkėjas turi, iš ko rinktis.
