Kol šalies valdžia atostogauja ir kaupia jėgas artėjantiems rinkimams, užimtumo tarnyba kasdien fiksuoja didėjantį nedarbo lygį Lietuvoje. Karantino metu prasidėjęs nedarbo lygio augimas ne tik nestoja, tačiau ir paliečia vis daugiau šalies moterų. Birželį moterų nedarbas Lietuvoje aplenkė vyrų ir išlieka aukštesnis.
Užimtumo tarnyba skelbia, jog šiuo metu darbo neturi 111,8 tūkst. darbingo amžiaus moterų, o vyrų be darbo registruota 110,7 tūkst. Moterų nedarbo lygio augimas yra akivaizdus signalas, jog COVID-19 pandemija labiausiai palietė, būtent, moteris.
Koronaviruso poveikis moterims yra išties didelis. Jau skelbta, jog tiek Lietuvoje, tiek kitose pasaulio valstybėse ženkliai padidėjo smurto artimojoje aplinkoje įvykių skaičius. Dėl pandemijos paskelbto karantino, moterys namuose atsidūrė spąstuose su smurtaujančiais vyrais ir partneriais, tad artėjanti antra koronaviruso banga nežada nieko gero nuolatinį smurtą patiriančioms moterims.
Raginu šalies Vyriausybę nedelsiant ieškoti sprendimų, kaip prasmingai, sukuriant pridėtinę vertę ir apsaugant moteris, panaudoti ES lėšas skirtas kovai su koronaviruso sukeltomis ekonominio nuosmukio pasekmėmis.
Tačiau, fizinis ar psichologinis smurtas – ne vienintelės problemos, pandemijos metu užklupusios moteris. Moterų nedarbo lygio augimas, akivaizdžiai signalizuoja apie tai, jog profesijos, kuriose dirba daugiau moterų yra ypač paveikios pandemijos metu kylančioms socialinėms rizikoms.
Moterys, įprastai dirbančios pardavėjomis, padavėjomis, valytojomis, dažniausiai, dirba už minimalų atlyginimą, o jų darbo vietos tiesiogiai priklauso nuo karantino ribojimų. Prasidėjus ekonominiam nuosmukiui, pirmiausiai šių profesijų darbuotojai neteko darbo arba buvo išginti į priverstines prastovas.
Dar daugiau, šalies moterys, o ypač vienišos mamos, karantino metu neturėjusios kur ir su kuo palikti vaikų, buvo priverstos imti nedarbingumą ar mesti darbą ir prižiūrėti atžalas, kurios karantino metu negalėjo eiti į mokyklą ir negalėjo būti prižiūrimos rizikos grupėse esančių senelių ar kitų artimųjų.
Galiausiai, darbdaviui nereikia darbuotojo, kuris nedirba savo tiesioginio darbo ir užsiima vaikų priežiūra. Švietimo, mokslo ir sporto ministerija jau rengia planą kaip vaikai, užėjus antrai Covid-19 bangai, mokysis nuotoliniu būdu, tik niekaip neatsako, kaip jie tai galės padaryti savarankiškai, nepadedant vienam iš tėvų.
Moterims, dirbančioms gydytojomis ar slaugytojoms taip pat atsiranda neproporcingai didelė rizika dėl koronaviruso, o taip pat ir dėl didėjančio darbo krūvio. Ne Verygos medaliai, o teisingas ir proporcingas atlygis už darbą ir tinkamos darbo bei poilsio sąlygos, turėtų būti garantuotos šios profesijos atstovėms.
Apskritai, moterys yra atsidūrusios pirmose kovos su koronavirusu fronto linijose. Tiek padaugėję smurto artimojoje aplinkoje atvejai, tiek padidėjusios rizikos užsikrėsti virusu, galiausiai, rizika būti atleistai, labiausiai gresia moteriai. Neproporcingai didelis poveikis moterims reikalauja atskirų ir neatidėliotinų sprendimų, kurie ne tik Lietuvos, tačiau ir Europos mastu apsaugotų jas nuo smurto, nedarbo ir socialinio užribio.
Koronavirusas beveik visiems sektoriams turėjo neigiamą poveikį, tačiau buvo ir tokių, kurie iš pandemijos sugebėjo gauti naudos. Didžiausią naudą pajuto veido apsauginių kaukių, kitų apsaugos priemonių ir dezinfekcinio skysčio perpardavinėtojai, taip pat politikai uzurpavę viešas tribūnas ir žiniasklaidos eterius aiškindami apie viruso keliamas grėsmes. Kai kas virusą ir karantino suvaržymus puikiai išnaudojo rinkiminei kampanijai.
Kol aukščiausi šalies vadovai mėgaujasi aukštais reitingais ir atostogomis, pasirodo tikrasis vaizdas. Nedarbas šalyje auga, žmonės negali nei apsilankyti, nei prisiskambinti daktarams, paskendus Registrų centro serveriams, nebuvo įmanoma gauti receptų gyvybiškai svarbiems ir kasdien būtiniems vaistams, o moterys stumiamos į visuomenės užribį.
Prezidentas iš atostogų jau atšaukė Ekonomikos ir inovacijų ministrą R. Sinkevičių, vienai dienai tokiu pat būdu sugrįžo padirbti Sveikatos apsaugos ministras A.Veryga, tačiau kas, po galais, dar turi šalyje nutikti, kad valdžios vyrai iš atostogų sugrįžtų į darbus? Jei šie vyrai artimiausiu metu nesiims gelbėti rizikoje atsidūrusių moterų, spalio mėnesį moterys išgelbės Lietuvą nuo tokių vadovų.
Moterys, šiandien atsidūrusios priekinėse fronto linijose kovoje su koronavirusu turi būti gerbiamos ir nusipelno ne tik pagyrų, tačiau ir teisingo atlyginimo, realios socialinės apsaugos, elementaraus teisingumo, gyvenimo be smurto bei žeminimo. Ir, žinoma, pagarbos. Todėl, raginu šalies Vyriausybę nedelsiant ieškoti sprendimų, kaip prasmingai, sukuriant pridėtinę vertę ir apsaugant moteris, panaudoti ES lėšas skirtas kovai su koronaviruso sukeltomis ekonominio nuosmukio pasekmėmis.
