Motinos, Tėvo, Moters, Konstitucijos dienos – graži ir jau ilgus metus gyvuojanti tradicija, kai sveikiname tuos, kurie mums svarbūs. Turbūt, jau sunku įsivaizduoti pirmąjį gegužės sekmadienį be gėlėmis nešinų žmonių, skubančių pasveikinti savo mamas, močiutes, tetas, krikštamotes ar net žmonas.
Nenumaldomai artėjant rinkimams, grupelė skirtingų frakcijų Seimo narių siūlo atmintinų dienų sąrašą papildyti ir Senelių diena. Ji būtų minima pirmąjį rugsėjo sekmadienį. Pagrindinis tokios dienos įtraukimo į sąrašą argumentas – ,,glaudesnio ryšio tarp kartų kūrimas”.
Iniciatyva, išties, sveikintina. Tačiau kodėl ilgą laiką visų iniciatyvų pakraščiuose buvę senjorai staiga sulaukė tiek daug politikų dėmesio?
Kaip ir dauguma žmonių, aš savo senelius sveikinu Motinos ir Tėvo dienos proga. Parlamentarės, iniciavusios Senelių dienos įteisinimą, sako, kad šiais laikais vaikai užimti ,,planšetėmis ir kompiuteriais, tad visiškai neturi laiko susitikti su seneliais ir pabendrauti”.
Jei tokia diena prigytų, žalos gal nepridarytų. Papildomas dėmesys močiutėms ir seneliams juos tik pradžiugins, tačiau tam nebūtina skelbti dar vienos atmintinos dienos.
Mokslininkai, kaip susitarę, kalba apie rudenį artėjančią antrąją pražūtingo viruso bangą, o mūsų parlamentarai tokiomis įstatymo pataisomis organizuoja dar nematytą pasveikinimą šalies senjorams.
Viena pagrindinių koronaviruso pandemijos metu paskelbto karantino rekomendacijų – asmenims, kurių amžius virš 60 metų, griežtai laikytis karantino, nesilankyti parduotuvėse ir kitose viešose vietose bei jokiu būdu nebendrauti su anūkais.
„Geri vaikai tėvų nelanko“ – skelbė Vilniaus miesto savivaldybės karantino reklaminės kampanijos šūkis, o žmonės raginti nevežti anūkų pas senelius ir net gyvai nesveikinti mamų Motinos dienos proga. Mat, tai esą pavojinga.
Mokslininkai, kaip susitarę, kalba apie rudenį artėjančią antrąją pražūtingo viruso bangą, o mūsų parlamentarai tokiomis įstatymo pataisomis organizuoja dar nematytą pasveikinimą šalies senjorams. Kaip sakoma, išgyvens stipriausi…
Įstatymo projekte teigiama, kad senelių ir anūkų ryšio svarbą išskiria ir mokslininkai. Jame rašoma, kad „tyrimais įrodyta, jog senelių ir anūkų bendravimas mažina depresijos simptomus abiem bendraujančioms pusėms, senelių įsitraukimas į anūkų ugdymą statistiškai padidina vaikų galimybes lengviau išgyventi kritinius laikotarpius, ilgina pačių senelių gyvenimą“. Pasirodo, viskas dar ir dėl geresnės mūsų visų sveikatos…
Tai jau ne pirmas kartas, kai tokia diena bandoma įteisinti. Prieš beveik 20 metų ją jau bandė ,,minėti” konservatoriai. Deja, nesėkmingai. Tuomet, po padarytų žmonių apklausų, paaiškėjo, kad gyventojams ,,nei šilta, nei šalta” – bus tokia diena ar ne. Šventėms reikia tradicijų, o ,,prisijaukinti” naują šventę sudėtinga.
Panašūs atsakymai vyrauja ir dabar. Žmonės sako, kad mintis labai graži ir gera, tačiau labiau primena senjoro kaip rinkėjo prielankumo pelnymą, nei tikrą rūpestį senjorais ir jų vaikaičiais.
Valdantieji žada kelti pensijas, nemokamai dalija kompensuojamus vaistus ir visaip kitaip bando įtikti tiems, kurie galėtų už juos balsuoti. Tačiau daug patirties gyvenime turintys pagyvenę žmonės nėra naivūs ar kvaili ir puikiai supranta, kur čia ,,šuo pakastas”.
Iš Seimo narių pasaulinės koronaviruso sukeltos finansinės krizės akivaizdoje labiau norėčiau sulaukti iniciatyvų, kurios kurtų naujas darbo vietas, skatintų šalies ekonomiką ar spręstų įsisenėjusias socialines, skurdo problemas ir taip pagerbtų Lietuvos senjorus.
Tuščios piarinės akcijos matomos, tačiau neturi nieko bendro su deklaruojama šiluma ir dėmesiu mūsų senoliams.
