Prisipažinsiu, taip neramu dar nebuvo nei vienų mokslo metų pradžioje. COVID-19 grėsmė kaip niekada didelė, o matant pastarųjų savaičių tendencijas, labai panašu, jog kaukės ilgainiui bus privalomos ne tik didžiuosiuose prekybos centruose ar renginių metu, tačiau ir mokyklose. Galiausiai, tik laiko klausimas, kada mokykloms teks grįžti prie nuotolinio mokymo. Ar esame tam pasiruošę?
Daugelis šalies mokyklų naujuosius mokslo metus pradėjo nespėjusios pasirengti pagal Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos parengtas rekomendacijas. Tiesą pasakius, ir pati ministerija šią rugsėjo pirmąją pasitiko, nepadariusi privalomų namų darbų.
Pedagogams, kurie turės užtikrinti pilnavertį mokymosi procesą, trūksta elementarių priemonių: iki šiol ne visi mokytojai yra aprūpinti darbiniais kompiuteriais ir dirba su savais, kuriems, kaip jau parodė pirmoji koronaviruso sukelta pandemijos banga, nepakanka nei galios, nei atminties, kad užtikrintų normalų nuotolinio ugdymo procesą.
Nors ministras dar liepos mėnesį ragino tėvus pirkti vaikams uniformas ir žadėjo, kad šie mokslo metai prasidės įprastai, panašu, kad jie gali tęstis itin trumpai, nes jau dabar kai kurie mano kolegos mokytojai mokyklas vadina potencialiai didžiausiais COVID-19 židiniais.
Užtikrinti dviejų metrų atstumą tarp mokinių daugelyje mokyklų bus tiesiog neįmanoma. Jau dabar klasės daug kur perpildytos.
Ministerija rekomenduoja mokyklose sureguliuoti mokinių judėjimo srautus, tačiau sunku įsivaizduoti, kaip reikės sužiūrėti kiekvieną vaiką, kad jis disciplinuotai, mokytojų, tarsi kalėjimo pareigūnų, prižiūrimas, judėtų jam nubraižytomis linijomis.
Užtikrinti dviejų metrų atstumą tarp mokinių daugelyje mokyklų bus tiesiog neįmanoma. Jau dabar klasės daug kur perpildytos, o pedagogų trūkumas didėja kiekvienais metais. Išeitis būtų mokymosi procesą organizuoti keliomis pamainomis, tačiau mokytojai ne robotai, todėl sunku įsivaizduoti, ar toks variantas apskritai įmanomas.
Dar sunkiau įsivaizduoti, kaip reikės užtikrinti, kad mokiniai neturėtų kontakto su kitų klasių moksleiviais. Pertraukų ar pietų metu mokiniai neišvengiamai turės kontaktą su kitais mokiniais, o tai pakankamai didelė rizika, kuriai suvaldyti šiandien nesiimama tinkamų priemonių.
Galiausiai, kaip reikės užtikrinti mokinių saugumą papildomo ugdymo metu? Ypač sporto būreliuose, kuriuos lanko ne tik kad skirtingų klasių, bet ir skirtingų mokyklų mokiniai. Lygiai tokios pat grėsmės kyla ir muzikos, dailės mokyklose, kuriose vykdomi kolektyviniai užsiėmimai. O gal teks uždrausti krepšinio, futbolo būrelius, neleisti mokiniams dainuoti choruose ar groti orkestruose?
Epidemiologai rekomenduoja apsaugines veido kaukes keisti kas 3–4 valandas arba nedelsiant, jei jos sušlampa. Tokiu būdu, jei bus priimtas sprendimas mokyklose mokiniams dėvėti kaukes, pastariesiems per dieną jų reikės bent 2–3 vienetų, o jei dar vaikas lanko papildomo ugdymo užsiėmimus…
Per mėnesį vien kaukėms papildomai reikės išleisti 33 eurus. Jei šeimoje auga trys mokyklinukai, kaukės šeimai mėnesiui kainuos 100 eurų.
Viena vienkartinė veido apsauginė kaukė viename populiariausių prekybos tinklų kainuoja apie pusę euro. Paskaičiuoti paprasta: jeigu dienai mokinio kaukės kainuos 1,5 euro, tai per mėnesį vien kaukėms papildomai reikės išleisti 33 eurus. Jei šeimoje auga trys mokyklinukai, kaukės šeimai mėnesiui kainuos 100 eurų. Jei šeima pritrūks pinigų, mokinių tiesiog neleis į mokyklą, todėl valstybė turi rasti priemonių, kaip užtikrinti, kad mokymosi metu visi vaikai būtų aprūpinti kaukėmis.
Jei aprūpinimo kaukėmis klausimą paliksime mokymosi įstaigai, neabejotinai kils rizika, kad bus pripirkta per brangių kaukių. Viešųjų pirkimų tarnyba jau išaiškino rizikas, kurios atsirado, decentralizavus pirkimus ir per pirmąją koronaviruso bangą leidus apsaugos priemones kiekvienai gydymo ar kitoms įstaigoms pirktis savarankiškai.
Konkuruodamos dėl priemonių, įstaigos tiesiog sukėlė jų kainą rinkoje, todėl labai dažnai mūsų, mokesčių mokėtojų, pinigai tiesiog buvo taškomi vėjais.
Tiesa, pirkimus reikėtų organizuoti skaidriai, kitu atveju pasikartos scenarijus, kai neskaidrūs pirkimų procesai iš postų verčia viceministrus ir paskleidžia abejones dėl kitų aukščiausių šalies pareigūnų.
Neišvengiamai reikia grįžti ir prie mokytojų trūkumo klausimo: šiandien nėra rajono, kuriame netrūktų mokytojų, o su kiekvienais metais situacija prastės dar labiau. Jau šiandien šalyje trūksta 700 pedagogų, o koronaviruso grėsmės akivaizdoje jų gali imti trūkti dar daugiau.
Kai kurie, ypač rizikos grupėje esantys, pedagogai tiesiog nerizikuos savo sveikata ir gyvybe bei išeis iš darbo. Šis scenarijus labai realus.
Tikiuosi, kad ne man vienam neramu dėl naujų mokslo metų. Sunerimti turėtų ir mūsų šalies Vyriausybė. Jei artimiausiu metu nesiimsime reikiamų priemonių saugiam ugdymo procesui užtikrinti, tiesiog prarasime metus.
