Lietuvoje daugėjant Covid-19 infekcijos užsikrėtimų ir vėl griežtinant apsaugos nuo viruso priemones – vis daugiau signalų iš moksleivių tėvų dėl nuotolinio mokymo, kad nemažai vaikų negauna tinkamo visaverčio ugdymo. Dalis mokyklų dėl atsirandančių užsikrėtimų atvejų vėl turi moksleivius mokyti nuotoliniu būdu, o kita dalis nuo pat mokslo metų pradžios taiko mišrų mokymo būdą – derindama nuotolinį mokymą su įprastu.
„Deja, ką mes girdime per susitikimus su rinkėjais, kurių daugelis yra moksleivių tėvai, kad jų vaikai nuotolinio mokymo metu vėl tik gauna užduotis, o savaitę, kai eina į mokyklą – tiesiog atsiskaito, ką patys išmoko. Tačiau pamokų su dėstymu, vaizdu ir garsu vyksta labai mažai. Vaikai arba jų tėvai turi patys bandyti įsisavinti naujas temas, domėtis ir aiškintis. Tačiau ne visiems tam pakanka gebėjimų ir motyvacijos. Švietimo, mokslo ir sporto ministro žadėtieji namų darbai, akivaizdu, neparuošti – mokytojai neturi skaitmeninio turinio, tai yra specialiai nuotoliniam mokymui pritaikytų programų ir medžiagos, kai kurie, matyt, vis dar neparengti naudotis technologijomis“, – įspėja Seimo socialdemokratų partijos frakcijos seniūnė Rasa Budbergytė.
Socialdemokratai primena, kad Švietimo, mokslo ir sporto ministerija turėjo pusę metų parengti mokytojus ir metodikas darbui su moksleiviais nuotoliniu būdu. Jau buvo pamoka, kai trečdalis nuotoliniu būdu mokytų abiturientų praėjusį pavasarį neišlaikė matematikos egzamino. Mokyklos dabar jau tampa viruso židiniais, ir toks nuotolinis mokymas vėl gali tapti kasdienybe. Švietimo sistemoje bręsta situacija, kai visa karta „koroninių“ moksleivių liks su išsilavinimo spragomis.
„Tuo tarpu girdime, kad tėvai matydami, jog vaikai nuotoliniu būdu pakankamai nemokomi yra priversti samdyti ir mokėti privatiems korepetitoriams, antraip mokiniai lieka be paprasčiausių viduriniojo mokslo žinių. Nėra tokio mokymo būdo – kai vaikams išdalijamos užduotys ir nurodoma kiek puslapių vaikas turi perskaityti. Juk valstybė įsipareigojusi suteikti bendrąjį lavinimą. Lavinimas nėra lygu užduočių padalijimui“, – sako Lietuvos socialdemokratų partijos pirmininkas Gintautas Paluckas.
Seimo socialdemokratų partijos frakcija mokslo metų pradžios išvakarėse į Seimą buvo pakvietusi Švietimo, mokslo ir sporto ministrą Algirdą Monkevičių ir aiškinosi, kaip bus organizuojamas ugdymo procesas mokyklose, ikimokyklinio ugdymo įstaigose, kokiems galimiems scenarijams ruošiamasi. Tuomet ministras teigė, kad mokyklų pasirengimą galėtų parodyti vokiečiams, prancūzams ar lenkams. Tačiau pirmosios savaitės rodo – atvirkščiai. Socialdemokratams nerimą kelia, jog A. Monkevičius nesureikšmina tokios informacijos, kad, pavyzdžiui, dalis moksleivių iš viso per karantino laikotarpį nedalyvavo mokymo procese arba dalyvaudavo tik epizodiškai. Deja, nuotolinio mokymo atvejais tokia praktika tęsiama.
