Žmonių siuntinėjimas nuo vienų durų prie kitų, absurdiški reikalavimai kone visur atnešti popierines pažymas, išrašus, prašymus – taip nuolat vagiamas visų mūsų laikas. Tokią administravimo kultūrą reikia rauti su šaknimis – gyvename juk XXI amžiuje.
Kiekvienas vairuojantis žino, kiek laiko reikia „sudeginti“ norint pasikeisti, pavyzdžiui, vairuotojo pažymėjimą. Valstybės įstaiga medicininę pažymą galėtų tiesiog „pasiimti“ iš informacinės sistemos, tačiau ne, reikia atnešti fiziškai.
Daugelis šeimų susidūrė su juokinga situacija, kuomet buvo priimtas įstatymas dėl nemokamo pradinukų maitinimo. Nors kalba eina apie visus pradinukus, tėvai – dėl niekam nesuprantamų priežasčių – dar turėjo pildyti kažkokią mistinę paraišką socialinės paramos centruose.
Kur bestume pirštu – ten blogas arba blogesnis pavyzdys. Tie, kam tenka susipažinti su žemėtvarkos sistema ar tvarkosi nuosavybės dokumentus, irgi patiria milžiniškus laiko nuostolius. Žmonės kasdien siuntinėjami nuo vienų prie kitų ir turi atnešti krūvas popierių.
Tačiau koronaviruso primestas karantinas mums visiems parodė, kad daugelis įstaigų gali puikiai apsieiti ir be popierinių išrašų ir pažymų. Pavyzdžiui, paaiškėjo, kad gydytojai receptus lengvai gali pratęsti ir telefonu, jei reikia – ir konsultuoti.
Kaip sutraukioti minėtus biurokratijos, apraizgiusius mūsų viešąjį sektorių, voratinklius?
Pirmiausia, įsisąmoninti, kad pagarba žmogui yra susijusi su kiekvieno iš mūsų laiku – tai yra vienintelis išteklius, kurio negalima padauginti. Antra, imtis konkrečių veiksmų, juolab tai nėra milijonų eurų klausimas.
Mes visi galime gyventi daug paprasčiau, jeigu ne pertekliniai reikalavimai ir reglamentai – visa tai ateina iš senovinio supratimo ir politikų poreikio viską kontroliuoti. Tarsi krūvos popierinių pažymų su daugybe parašų užtikrintų, kad klaidų nebus… Galiausiai paaiškėja, kad niekam tų popierių nereikia.
Jei jau šnekame apie skaitmeninę ekonomiką ir aibę kitų dalykų, kurie yra svarbūs, siektini ir pagerins mūsų visų gyvenimus, metas susitvarkyti čia pat, panosėje. Valstybė dažnu atveju juk turi visus reikiamus duomenis tam, kad priimtų sprendimus arba duotų/neduotų leidimą ir t. t.
Ir tam, kad visa tai sutvarkytume, tereikia politinės valios ir greičio.
