Pagėgiuose verda gyvenimas. Sakysite, kas gi ten gali virti su septyniais tūkstančiais gyventojų visoje savivaldybėje? Dar vis verda – politinis gyvenimas. Sprendžiant pagal valdančiųjų sprendimus greitu laiku bus tylu, ramu, niekas čia nevirs, nes kai tik įvyksta tarybos posėdis, taip nelieka vienos įstaigos.
Straipsnio pavadinimas – tai vieno iš tarybos narių citata, pasakyta paskutiniame tarybos posėdyje, kuomet vieną iš didžiausių Pagėgių savivaldybės įstaigų taryba užsimojo prijungti prie vienos mažesnės įstaigos. Tad citata atitinka realybę.
Labai norėtųsi, kad straipsnis nepakviptų politika, nors Pagėgiai be politikos yra „misija neįmanoma“. O šiuo metu vyksta „ gyventojų surašymas“. Toli gražu ne tas, kuris vykdavo tarybiniais laikais dėl statistikos: kas kiek gyvuliukų laiko, kur gyvena ir .t.t. Dabar surašymas kitoks – valdžios vyrai padaro suvestinę: kas kokį postą turi, kas kokį giminaitį poste turi, kurį galima šantažuoti… Ateina, padeda baltą popieriaus lapą ir pasako: „ nori dirbti, rašyk pareiškimą į partiją“. O tada jau nedaug tereikia, tik išmokti žaisti smiginį ir… pramogos, sąskrydžiai – darbo vieta garantuota.
Bet ne apie tai, o tai, kas nutinka, jei nepaklūsti „surašymą“ darantiems politikams ir apie tai, kad nesvarbu, ar tu dramblys, ar liūtas, bet prie musės prijungtas būsi. „Dramblys“ šiuo atveju yra Pagėgių savivaldybės Socialinių paslaugų centras, kurį praėjusiame posėdyje lengva ranka ir ramia širdimi valdantieji prijungė prie Pagėgių savivaldybės Vaiko globos centro. Valdininkai su naivia šypsena veide teigė ir teigia: „direktore, juk pati norėjote“.
Apie šią iš konteksto išimtą frazę pakalbinome įstaigos direktorę Nijolę Kovoliovą: „Norėjo jungti valdantieji. Nieko prieš buvau ir aš, nes toks modelis, kuomet visos socialines paslaugas teikiančios įstaigos yra sujungtos į vieną socialinių paslaugų centrą, yra visoje Lietuvoje, bet tik ne „dramblį prie musės“, o atvirkščiai. Ir visai nesvarbu, kas įstaigai vadovauja, bet visų pirma reikia vadovautis logika, o ne asmeniškumais, politikavimais“
Kitaip tariant buvo kalbama apie Vaiko globos centro prijungimą prie Socialinių paslaugų centro. Pasidomėjome… Modelis išties populiarus visoje Lietuvoje, vykdant optimizavimą, kuomet smulkias įstaigas jungia prie stambesnių. Šiuo metu Vaiko globos centre dirba 28 darbuotojai, Socialinių paslaugų centre – 42. Ir tai dar ne pagrindinė priežastis, kuri galėtų būti jungiant įstaigas. Vaiko globos centras iki metų pabaigos turi dirbti kitu modeliu, kuris numatytas Institucinės globos pertvarkos modelyje.
Taigi, mažesnė ar didesnė reorganizacija neišvengiama. Bet Pagėgiuose reorganizuojami tie, kurie nepaklusnūs. Ir čia neįdomu, ar dirbi tu gerai, ar blogai – turi būti paklusnus, o ne darbštus. Tik, kaip maldą kasdieninę, smiginį visi privalėsime mokėti žaisti.
Beje, apie darbštumą. Vaiko globos centre darbuojasi tikrai puikūs dvidešimt aštuoni darbuotojai, atsidavę savo darbui, turintys ilgametę patirtį. Net konkursą laimėjusi nauja direktorė yra ilgus metus dirbusi šioje srityje ir ją puikiai išmano, o ne politinė figūra.
Paskambinome direktorei ir pasiteiravome, ar eidama į vos prieš mėnesį vykusį konkursą, ji žinojo, kad prie šios įstaigos bus prijungtas ir Socialinių paslaugų centras. Direktorė atsakė nežinojusi. Tai dar vienas įrodymas, kad tokie sprendimai atsiranda, kaip grybai po lietaus, be jokių įsigilinimų ir skaičiavimų. Todėl ir tarybos posėdyje svarstant klausimą apie įstaigų sujungimą nei vienas iš trijų savivaldybės vadovų negalėjo įvardinti abiejose įstaigose dirbančių darbuotojų skaičiaus. Keista, o reorganizuoti užsimojo dvi savivaldybės įstaigas.
Socialinių paslaugų centro darbuotojai ne mažiau darbštūs. Puikiai suformuota komanda, kurioje dirba 42 darbuotojai. Darbuotojų skaičius kinta: atsiranda senelių, kuriuos reikia globoti, atsiranda ir darbuotojų. Darbuotojai yra išlaikomi iš savivaldybės biudžetui skiriamų Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto specialiųjų tikslinių dotacijų socialinėms paslaugoms organizuoti ir iš asmens mokamų už socialines paslaugas pinigų. Atlieka daugybę kitų paslaugų.
Per septyniolika Socialinių paslaugų centro gyvavimo metų, įgyvendinti devyni Europos Sąjungos struktūrinių fondų finansuojami projektai. Šie projektai 100 procentų finansuojami ES struktūrinių fondų lėšomis, tad savivaldybei nereikėjo skirti lėšų projektų finansavimui.
Įgyvendinant vieną iš projektų, Pagėgiuose lankėsi penkių Europos sąjungos šalių socialinių paslaugų darbuotojai ir sėmėsi patirties iš Pagėgių socialinių paslaugų centro darbuotojų. Kitų vykdomų projektų lėšomis nupirkti trys automobiliai.
Socialinių paslaugų centre pokalbyje dalyvavusios moterys nuogąstavo, kad Pagėgių savivaldybės politikams trūksta politinės kultūros ir etikos: „argi taip kas elgiasi su žmonėmis? Mūsų yra keturiasdešimt ir nei vienas neišgirdome jokio motyvo, kodėl esame reorganizuojami, ką darome ne taip. O paslaugas gaunantys klientai siūlėsi į piketą prie savivaldybės neįgaliųjų vežimėliais atvykti.“
„Mes, kaip ir Pagėgių pradinės mokyklos kolektyvas, išgyvenantis tokį pat pažeminimą, ketinome susitikti su valdžia, bet Pagėgiuose taip priimta, kad sprendimai apie tokius naikinimus rengiami tyliai, vogčia ir tik kai viskas suderinta, kad taryboje dauguma prabalsuos, išeina į eterį, o tada jau būna vėlu kažką daryti. – kalbėjo Socialinių paslaugų centro darbuotojai. – Ėjome į tarybos posėdį, nors ir žinojome, kad jau nieko nepakeisime, tiesiog norėjome priėmusiems tokį sprendimą į akis pažiūrėti, deja – iš salės mus išprašė. Svarstant klausimą leido salėje būti tik direktorei. Vėliau pasidomėjome ir sužinojome, kad savivaldybės darbuotojai turėjo tarybos posėdį organizuoti tokiose patalpose, kad tilptų visi norintys, o ne prisidengti Covid 19 ir daryti ką nori“.
Socialinių paslaugų centro direktorė Nijolė Kovoliova mano, kad toks įstaigų sujungimas tikrai įmanomas, tik juokinga, nes dabar šis jungimas atrodo, tarsi medį prijungiame prie šakos, o ne šaką prie medžio. „Lietuvoje yra įvairių darinių, tik kiek per savo darbo praktiką žinau, tai Socialinių paslaugų centras yra centras, o atšakos, pakraipos gali būti įvairios: vieni prijungia Vaiko globos centrus, kiti prijungia Senelių globos centrus, bet kad pats centras būtų jungiamas prie tik vieną sritį kuruojančios įstaigos, to nėra visoje Lietuvoje. Gali netikti vadovai, darbuotojai, bet argi taip trumparegiškai turime žiūrėti,? O kur šios įstaigos įdirbis, žinomas visoje Lietuvoje? Akivaizdu, kad valdantiesiems visiškai nerūpi žmonių gerovė.“, – dalinosi mintimis centro direktorė.
Abiejų centrų santykiai puikūs. Vitalija Ivanauskienė, Vaiko globos centro vadovė ir Nijolė Kovoliova jau kalbėjo su darbuotojais, kad darbuotojų funkcijos nesikeis, visas darbas išliks, jį reikės atlikti taip, kaip iki šiol, nepriekaištingai. Per eilę metų centrai neturėjo nei vieno nusiskundimo, pretenzijos. Paslaugas namuose nuolat teikiamos daugiau nei keturiasdešimčiai žmonių. Tačiau tokius veiksmus vadina nesiskaitymo su žmonėmis, su darbuotojais.
Tik išgirdę apie tai, kad ketiname netylėti, viešinti, kai pradėjome drąsiai pasisakyti socialiniuose tinkluose, tada ir valdžios vyrai suskubo organizuoti darbuotojų susirinkimą, bet traukinys jau pajudėjęs.
Pagėgių savivaldybės mero paklausėme, ar jis nemano, kad šis sprendimas skubotas. Bet jis taip nemano. Sako, kad apie tai kalba jau nuo praeito rudens. Juolab, kad viena vadovė yra jau senjorė, o kita jauna, todėl jo manymu niekas čia nenukenčia, tik bus sutaupyti administravimo kaštai.
Paklaustas, ar nebūtų buvę lengviau išsiaiškinti tik dėl vadovės klausimo, o ne įnešti sumaištį puikiai dirbančioje įstaigoje. Juolab, kad iki pat tarybos posėdžio kalbėjote apie atvirkštinį sujungimo variantą. Meras tik atsakė, kad ar taip, ar kitaip, šias įstaigas vis tiek būtume sujungę.
Kad didesnę įstaigą, turinčią puikią materialinę bazę, daugiau darbuotojų, didelę patirtį Europos sąjungos struktūrinių fondų vykdomuose projektuose jungia prie mažesnės įstaigos merui taip pat neatrodo svarbu: „Pasikartosiu, nesvarbu, ką prie ko jungiame, bet žmonės gaus visas paslaugas, kaip ir gavo iki šiol, lieka darbo vietos. Pasibaigs projektas, pagal kurį yra įdarbinti žmonės, ieškosime kitų projektų, kad žmonės galėtų dirbti.“
„Pripažinsiu, kad susitikimą su darbuotojais galėjome padaryti daug anksčiau, būtume išvengę apkalbų ir spėliojimų.“, – kalbėjo meras.
Tokiais „ tyliaisiais “ valdymo metodais Pagėgių valdininkai garsėja nuo seno, kada visi kalba, visi viską žino, visi nerimauja, bet verdikto niekas nesako iki tarybos posėdžio arba bent jau komitetų posėdžių. Psichologinis teroras, taip šis metodas vadinasi ir tai yra patyrę dauguma Pagėgių savivaldybės įstaigų.
