Mane stebina, kad kandidatai į Seimą tiek mažai dėmesio skiria efektyvios regioninės politikos klausimams. Aš manau, kad labai svarbu sukurti efektyvią regioninės politikos sistemą ir užtikrinti Lietuvos regionų konkurencingumą bei aukštą gyvenimo kokybę juose. Šis tikslas yra labai aktualus šių dienų kontekste – socialinė ir ekonominė atskirtis tarp Lietuvos regionų ir pačiuose juose yra didžiausia per 20 m. ir vis auga bei yra viena didžiausių Europos Sąjungos (ES) kontekste (European Commission, 2019).
Teoriškai Lietuvos regionai turi savo strateginio planavimo vienetus, t.y Regionų plėtros tarybas (RPT), kurios pagal įstatymo joms priskirtas funkcijas bei pareigybes, yra atsakingos už tikslingą regionų plėtrą, regionų plėtros planų (RPP) tvirtinimą (daugiausiai ESI fondų finansuojamų projektų) bei kitas su tuo susijusias veiklas.
Kalbant apie ES lėšų, skirtų regionų plėtrai, panaudojimą, RPT vaidmuo čia yra labai svarbus, nes jos priima sprendimus dėl regioninės svarbos projektų ir tvirtina RPP, kuriuose numatytų projektų įgyvendinimui yra panaudojamos ES fondų lėšos, tačiau jų įsitraukimo į regiono valdymą rezultatyvumas yra vertinamas ganėtinai kritiškai.
Iš dalies taip yra todėl, kad regioninė politika Lietuvoje tebėra labai centralizuota, o praktikoje sprendimai dėl regionų plėtrai svarbių projektų tikslingumo vis dar priimami sostinėje (Nutarimas dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos, 2016). Tai atsispindi ir finansų statistikoje. 2007–2013 m. laikotarpiu RPT turėjo galimybę priimti sprendimus tik dėl maždaug 10,5 proc. ES fondų investicijų paskirstymo, kuris be viso ko dar ir labai griežtai reglamentuojamas (Ibid).
Europos Komisijos rekomendacijose Lietuvai yra pabrėžiama, kad regioninė atskirtis šalyje taip pat turėtų būti mažinama siekiant kokybiškesnių viešųjų paslaugų prieinamumo.
Tai išryškina regioninės plėtros procesų strateginio formavimo ir valdymo bei pareigybinės atsakomybės problemą, o regioninę politiką įgyvendinančiose institucijose atsiranda nekokybiškos veiklos rizika. Atitinkamai, didėjančių socialinių ir ekonominių skirtumų Lietuvoje priežastimi dažnai yra įvardijama tai, kad regioninė politika šalyje vykdoma fragmentiškai, o regionų plėtros klausimai sprendžiami tik nacionaliniu lygiu ir tik investicinėmis priemonėmis (ESTEP, 2019).
Europos Komisijos rekomendacijose Lietuvai yra pabrėžiama, kad regioninė atskirtis šalyje taip pat turėtų būti mažinama siekiant kokybiškesnių viešųjų (turto administravimo, verslo plėtros ir administravimo, sveikatos, švietimo, susisiekimo) paslaugų prieinamumo (Europos Komisija, 2019).
Žvelgiant į sveikatos priežiūros sistemos efektyvumo/kokybiškumo rodiklius, Lietuva yra raginama imtis šio sektoriaus reformų, daugiau įtraukti vietos tarnybas, kadangi bendra paslaugų kokybė yra neraminanti, skiriamos lėšos per mažos, o bendriniai rodikliai vieni prasčiausių (tam tikrose srityse net prasčiausi) ES (Ibid; Europos Komisija, 2017).
Tarptautinė patirtis rodo, jog regioninę atskirti galėtų mažinti naujų inovatyvių technologinių sprendimų kūrimas, kuris galėtų užpildyti susidarančias informacijos ir sprendimų priėmimo spragas, stabdančias sėkmingą regionų plėtrą.
Regionai, kurie gali greitai, išsamiai ir tiksliai atsakyti į šiuos klausimus, turi konkurencinį privalumą ir geresnes plėtros galimybes.
Dabar dažnai regioniniame lygmenyje pritrūksta informacijos ir žinių norint greitai ir efektyviai priimti sprendimą, pasiūlyti investuotojui patrauklų projektą. Dažnai savivaldybėms sunku atsakyti į klausimus, kokia savivaldybėje demografinė, gyventojų kvalfikacinė sudėtis, kiek ir kokio turto yra savivaldybėje, kokia yra verslo struktūra ir kitus klausimus. Dažnai šie klausimai yra priskiriami „Sumanaus valdymo“ sričiai. Regionai, kurie gali greitai, išsamiai ir tiksliai atsakyti į šiuos klausimus, turi konkurencinį privalumą ir geresnes plėtros galimybes.
Programa „Lietuva 2030“
Viena iš trijų pagrindinių krypčių yra „Sumanus valdymas“, kuri akcentuoja naujausių technologijų naudojimą viešosioms paslaugoms teikti, piliečių įtraukimą į paslaugų kūrimo procesus.
Dabartinės LR Vyriausybės programos įgyvendinimo plane galima rasti net keletą tiesiogiai su Sumaniu valdymu ir E.valdžia susijusių darbų: 3.1.4.5 E. valdžios politikos, skaitmeninės ekonomikos skatinimo politikos ir su tuo susijusių gebėjimų didinimo politikos koordinavimo stiprinimas Vyriausybės lygiu; 3.2.1.4 Pažangių viešųjų ir administracinių elektroninių paslaugų sukūrimas; 4.2.9. Darbas. Startuolių ekosistemos plėtra: palankios verslo aplinkos startuoliams kūrimas ir jų priėjimo prie finansavimo šaltinių gerinimas.
Deja, kaip ir visada, nors įvairios strategijos ir planai numato tikslus ir uždavinius, tačiau jų įgyvendinimas per ketverius metus nepajudėjo iš vietos. Lietuvoje E.valdžios ekosistemai vystytis nėra sudaromos sąlygos, kuriami įvairūs apribojimai ir barjerai. Susiduriame su trimis pagrindinėmis problemomis.
Pirma – naujausiomis technologijomis grįstų sprendimų ir įrankių taikymas atitinkamoms problemoms spręsti yra labai ribotas. Visionary Analytics (2015) atliktas tyrimas pabrėžė, kad nors daug objektyvių matavimų įvertinančių viešojo sektoriaus inovatyvumą nėra, tačiau matyti didelė atskirtis tarp Lietuvos ir kitų Europos šalių viešojo sektorius inovatyvumo. Pagal „UN E–Government Development“ indeksą, 2018 metais Lietuva buvo tik 40–ta pasaulyje.
Pagal EBPO atliktas analizes, valstybės tarnautojų duomenų raštingumas lygus nuliui ir valstybė nevykdo jokių tai skatinančių programų.
Antra – matomas kompetencijų, žinių ir kultūros trūkumas inovacijų, skaitmeninių technologijų, duomenų kontekste. Pagal EBPO (2018) atliktas analizes, valstybės tarnautojų duomenų raštingumas lygus nuliui ir valstybė nevykdo jokių tai skatinančių programų.
Trečia – Lietuvoje MVĮ ir startuolių dalyvavimas technologijų viešuosiuose pirkimuose bei skaitmeninių įrankių valstybei kūrime yra labai mažas. Didžiąją dalį pirkimų laimi tos pačios didelės įmonės, taip susikurdamos sau beveik monopolines sąlygas ir galimai sukuriančios didesnę piniginę naštą valstybei. Viešųjų pirkimų tarnybos teigimu, 2015 m. 20 didžiausių tiekėjų sudarytų sutarčių vertė siekė 56,4 proc. visų tiekėjų sudarytų sutarčių vertės, tuo tarpu likusią dalį – 404 įmonės. Sudėtinga viešųjų pirkimų sistema iš dalies užkerta kelią gyventojų ir startuolių dalyvavimą technologijų viešajam sektoriui kūrime.
Visos šios trys priežastys lemia mažą Lietuvos viešojo sektoriaus efektyvumo ir inovatyvumo lygį. Žemas inovatyvumo lygis gali lemti vis mažėjantį piliečių pasitikėjimą valstybe bei žemesnį konkurencingumą pasaulinėje rinkoje.
Pagal Visionary Analytics analizę (2015), naujausi e–valdžios ir IRT indeksų rodikliai rodo panašią situaciją. Pavyzdžiui, UN E–government Development Index Lietuva yra tik 40, nepaisant to, kad dar 2016 metais užėmė 23 vietą. Anot Pasaulio Ekonomikos Forumo sudaromo „World Information Technology Report 2016“ ir „The Networked Readiness Index 2016“, Lietuva pasaulyje buvo 29 pagal šalių galimybes išnaudoti informacines technologijas kelti konkurencingumą ir gerinti piliečių gerovę. IRT naudojimo viešajame sektoriuje sub–indekse Lietuva buvo tik 33, o inovacijų socialinio ir ekonominio poveikio subindekse – 28.
Didžiąją dalį pirkimų laimi tos pačios didelės įmonės, taip susikurdamos sau beveik monopolines sąlygas ir galimai sukuriančios didesnę piniginę naštą valstybei.
Pernelyg nesikeičianti situacija rodo, kad nors tam tikrais pavieniais sprendimais ar iniciatyvomis galima šiek tiek pagerinti Lietuvos pozicionavimą reitinguose, tačiau esminiam pasikeitimui reikia didesnio dėmesio šio klausimo sprendimui ir inovacijų kultūros vystymui.
E. valdžios sprendimai ir inovacijos
E.valdžios sprendimai – tai greitai besivystanti inovacijų ekosistema, kurioje startuoliai ir mažos bei vidutinės įmonės (MVĮ) kuria inovatyvius, dažniausiai naujausiomis technologijomis (pvz., Debesų kompiuterija, ekosistemos) grįstus sprendimus viešojo sektoriaus iššūkiams spręsti.
2018 metų Accenture ir Public tyrimas atskleidė, kad GovTech – tai net 400 mlrd. dolerių pasaulinė rinka, kurią galėtų išnaudoti startuoliai bei valstybės. Viešajam sektoriui E.valdžios sprendimai yra puikus įrankis išnaudoti vis labiau pasiekiamas naujausias technologijos, sutaupyti pinigų, kelti darbo viešajame sektoriuje prestižą, ir, svarbiausia, pagerinti viešąsias paslaugas taip patenkinat piliečių lūkesčius, kurie tampa vis aukštesni.
Debesų kompiuterija (angl. Cloud computing) – paslaugos, kurioms pateikti reikalingas tik interneto ryšys. Debesį sudaro programos, kurių nereikia įdiegti į kompiuterį. Google Apps dažnai pateikiamas kaip pavyzdys, nes ji suteikia galimybę paleisti verslui skirtas programas naudojant tik interneto naršyklę, kol visa programinė įranga ir informacija yra saugoma Google serveriuose.
Debesys – tai serveriai (kompiuteriai), pastoviai prijungti prie interneto ir kuriuose yra kaupiama ir apdorojama visa vartotojui aktuali informacija ir duomenys, vartotojas gali juos atsidaryti ar parsisiųsti iš serverio naudodami bet kurį įrenginį, prijungtą prie interneto (kompiuterį, telefoną, planšetę), suvedę savo prisijungimo duomenis.
Tačiau inovacijos, ypatingai viešajame sektoriuje, yra labai reliatyvus reiškinys, kurio suvokimas ir apibrėžimas priklauso nuo institucijos brandos lygio.
Remiantis tarptautine praktika skaičiuojant pasaulinės E.valdžios sprendimų rinkos dydį, atlikti skaičiavimai parodė, kad Lietuvoje E.valdžios sprendimų rinkos dydis (IT viešųjų pirkimų suma) 2018 metais buvo 191 mln eurų. Lietuvoje, buvo vertinama viešųjų pirkimų sutarčių suma IT paslaugų (angl. services), programinės įrangos (angl. software) ir kompiuterinės įrangos ir reikmenų (angl. hardware) srityse, pasitelkiant viešai prieinamus Viešųjų pirkimų tarnybos (VPT) duomenis. Reikia atkreipti dėmėsį, kad į šį skaičių nėra įtraukiami mažos vertės pirkimai (iki 58 tūkst.), kurie sudaro 99 proc. visų viešųjų pirkimų. Tad potencialiai E.valdžios sprendimų rinka yra žymiai didesnė.
EBPO viešojo sektoriaus inovacijas apibrėžia taip: „Viešojo sektoriaus organizacijos vykdomas naujų ar reikšmingai patobulintų jų teikiamų paslaugų ir operacijų diegimas įtraukiant tiek patobulintą viešojo administravimo procesą, tiek pagerintus tiekiamus produktus ar paslaugas“.
Tačiau inovacijos, ypatingai viešajame sektoriuje, yra labai reliatyvus reiškinys, kurio suvokimas ir apibrėžimas priklauso nuo institucijos brandos lygio. Dažniausiai inovacijos yra suprantama ne kaip nauji išradimai, tačiau jau egzistuojančių idėjų pritaikymas tam tikroje srityje ar organizacijoje pirmą kartą.
Pagal Visionary Analytics analizę bei EBPO viešojo sektoriaus inovatyvumo barjerų apžvalgą, galima identifikuoti tris pagrindines priežastis, stabdančias spartesnę inovacijų plėtrą.
1. Inovacijų kultūros trūkumas. Viešojo sektoriaus darbuotojai dažniausiai nėra skatinami siūlyti inovatyvias idėjas bei diegti inovatyvius sprendimus, nėra palaikymo eksperimentavimui, bandymo ir klaidų metodams.
2. Žemas personalo, ypatingai vadovų, palaikymas inovacijų plėtrai. Eurobarometro duomenimis, tai yra įvardijama kaip vienas pagrindinių trukdžių inovacijų sklaidai.
3. Egzistuoja formalūs barjerai tarp institucijų ir trūksta tarpinstitucinio bendradarbiavimo. Dėl to dažnai sudėtinga replikuoti veikiančius procesus ir praktikas. Kadangi inovacijos yra horizontali sritis, dažnai tai nėra apibrėžiama kaip viena iš institucijos ar įstaigos funkcijų, todėl neatsiranda už tai atsakingų žmonių ir trūksta lyderystės šioje srityje.
Lietuvos viešojo sektoriaus pasiekimai
Nors ir nėra sukurta ir vystoma vieninga E.valdžios sprendimų sistema, tačiau atskiros viešojo sektoriaus institucijos yra pradėjusios ir sėkmingai vysto inovatyvius, naujomis technologijomis pagrįstus sprendimus. Lietuvos bankas, Registrų centras, energetikos sektoriaus įmonės, valstybinės transporto įmonės yra pasiekusios neblogų rezultatų savo sektoriaus sinergijos ir bendradarbiavimo skatinime diegiant inovatyvius technologinius sprendimus.
Savivaldybės teikia paslaugas tiesiogiai piliečiams, kurie labai greitai prisitaiko ir net pradeda reikalauti išmanių, inovatyvių sprendimų. Savivaldybės jau naudoja E.valdžios įrankius, tiek ir skatina inovacijų atsiradimą.
Taip, pvz. Vilniuje, siekiant paspartint inovacijų sklaidą, 2018 metais buvo sukurta Konkurencingumo ir inovacijų skatinimo komisija. Jos funkcijos yra: – teikti siūlymus dėl Vilniaus, kaip išmanaus miesto, koncepcijos ir strategijos rengimo, IT ir skaitmeninimo procesų; – inicijuoti konferencijas ir kitus renginius, susijusius su Vilniaus, kaip išmanaus miesto, tematika; – teikti Tarybai rekomendacijas dėl miesto konkurencingumo, skaitmeninimo, inovacijų ir jų diegimo; – teikti Savivaldybės institucijoms bei įstaigoms siūlymus (komisijos sprendimus), skatinančius diegti inovacijas – organizuoti ir vykdo viešas diskusijas su įvairių sričių mokslo ir verslo atstovais ar ekspertais dėl Vilniaus, kaip išmanaus miesto, plėtros; – nustatyti gaires Vilniaus miesto inovacijų fondo veiklai.
Savivaldybės teikia paslaugas tiesiogiai piliečiams, kurie labai greitai prisitaiko ir net pradeda reikalauti išmanių, inovatyvių sprendimų.
Taip pat 2019 metų pradžioje, Vilniaus miesto savivaldybė patvirtino strateginę kryptį Vilnius 2IN (angl. Intelligent and Integrated). Šios strateginies krypties tikslas – naudoti technologijas tam, kad vis daugiau paslaugų miestiečiams būtų aukštos kokybės. Remiantis VILNIUS 2IN principais, paslaugos bus automatizuojamos ir robotizuojamos, esant poreikiui – kuriamos naujos.
Pagal Vilnius 2IN bus vykdomi konkretūs projektai ir iniciatyvos, turintys savo projektų vadovus. Keli iš 176 norimų įgyvendinti projektų: – Vaiko palyda iš mokyklos dronais, Kibernetinės saugos stebėjimo platforma su dirbtiniu intelektu, „Active Vilnius“, E–referendumas, Bendras virtualus operacijų valdymo centras. Vilniaus miesto savivaldybės administracija įvardija dvi inovacijų kryptis – vidinę, skirtą įmonei ir darbuotojui, bei išorinę, skirtą visuomenei ir miesto gerovei.
Tiek vidinei, tiek išorinei inovatyvių sprendimų sričiai pagrindinis sprendimo šaltinis yra duomenys. Nors savivaldybės ir nejaučia duomenų bado, tačiau šių duomenų apimtys, formatas, jų aktualumus, o tuo pačiu ir patikimumas apriboja daugelio sprendimų sukūrimą, sprendimų priėmimo greitį.
Daugiau kaip prieš dešimtmetį prasidėjęs praktinis valstybės registrų ir informacinių sistemų skaitmenizavimas ir integravimas šiandien yra pasiekęs aukštą brandos lygį ir gali sėkmingai pasitarnauti E.valdžios inovatyviuose sprendimuose.
Dar 2003 m. Nekilnojamojo turto registro duomenų pagrindu buvo sukurti pirmieji E.valdžios sprendimai savivaldybėse socialinės paramos skyrimo sprendimams. Šiai dienai automatizuoti, integruoti, aktualiais skaitmeniniu būdu apdorojamais duomenimis pagrįsti sprendimai gali būti daromi 11 valstybės registrų ir 11 informacinių sistemų pagrindu. Savivaldybėse naudajama REGIA Sistema yra vienas iš tokios sprendimo pavyzdžių (čia registrų informacija integruota skaitmeninio kadastro žemėlapio pagrindu).
Savivaldybėms ir kitiems viešojo sektoriaus dalyviams siūlomi sprendimai
Kaip jau buvo minėta anksčiau, inovacijos, tai nebūtinai sukurta kažkas naujo, tai gali būti efektyvus naujų technologijų pritaikymas esamų problemų ir klausimų sprendimui. Reikia sukurti teisiškai užtikrinti palankią ir darbingą aplinką Debesų kompiuterijos technologijomis pagrįstiems sprendimams, kurių pagalba būtų kuriamos pažangios ir inovatyvios duomenų pateikimo ir apdorojimo paslaugos.
Šios platformos pagalba savivaldybės ir kitos viešojo sektoriaus įstaigos galėtų gauti priėjimą prie reikiamų registrų ir informacinių sistemų aktualių ir integruotų pagal poreikius duomenų, naudoti duomenų apdorojimo ir sprendimų priėmimo technologijas, gauti pagalbą ir patarimus, užsakyti naujus, panaudoti kitų sukurtus sprendimus. Būtina paskatinti Debesų technologijomis pagrįstų sprendimų atsiradimą viešąjame sektoriuje, bei pagerinti reguliavimo kokybę šioje srityje.
