Pagal viešus pranešimus matome, kad Lietuvoje COVID–19 atvejų skaičius auga kaip ant mielių. Kiekvieną dieną nustatomas triženklis skaičius naujų atvejų. Pagal statistiką matome, kad didžioji dalis jų yra esamuose židiniuose Raseiniuose, Šiauliuose, Vilniuje.
Kartu visuomenė yra informuojama apie tai, kad probleminėse savivaldybėse žmonės turėtų darytis testus, kad židiniai būtų lokalizuoti. Atrodo, tikrai viskas daroma siekiant stabdyti infekcijos plitimą, bet…
Man asmeniškai dabar tenka susidurti su šiuo naujuoju virusu. Rugsėjo pabaigoje teko dalyvauti renginyje kartu su dar keletu kolegų. Renginio metu buvo laikomasi visų saugos reikalavimų.
Tačiau pietų ir vakarienės metu sėdėjome visi kartu prie stalo, valgėme bei gėrėme kavą, arbatą, žinoma, be kaukių. Po renginio visi ramiai išsiskirstėme po visą Lietuvą.
Atrodo, tikrai viskas daroma siekiant stabdyti infekcijos plitimą, bet…
Savaitei baigiantis, elektroniniu paštu gavau laišką, kad vienas kolega pirmadienį pajuto lengvus COVID–19 simptomus. Atlikus testą, patvirtintas teigiamas rezultatas.
Žinoma, nerimo kilo ir man. Juolab, visą savaitę gyvenau pakankamai aktyvų socialinį gyvenimą. Laimė, kad maksimaliai stengiausi laikytis rekomendacijų dėl apsaugos priemonių.
Gavęs žinutę, nedelsiant sustabdžiau visus įmanomus susitikimus, kad nebūtų jokių socialinių kontaktų. Tiesa, tą padarėme visa šeima kartu. Vaikams nebeleidžiame eiti į mokyklą, patys neiname į jokias parduotuves ar kitas vietas, kur galimas kontaktas su žmonėmis.
Nuo ketvirtadienio prasidėjo bendravimas, jeigu jį galima pavadinti bendravimu, su atsakingomis institucijomis. Visų pirma, paskambinau karštąja linija 1808. Apibūdinau esamą situaciją, gavau instrukcijas registruotis Nacionaliniame visuomenės sveikatos centre, užpildant jų puslapyje esančią anketą ir nedelsiant pradėti saviizoliaciją.
Laimė, kad maksimaliai stengiausi laikytis rekomendacijų dėl apsaugos priemonių.
Viską atlikau, kaip nurodė karštosios linijos konsultantas. Laukiu… Pagal tvarką, per 24 val. turi susisiekti NVSC specialistai ir toliau instruktuoti kaip elgtis. Praeina pirma para. Jokio skambučio, jokios žinutės el. paštu. Pasidaro neramu. Gal kartais netinkamai užpildžiau anketą.
Užpildau dar kartą. Tuo pačiu desperatiškai ieškau, kur pasidaryti testą. Deja, niekur nerandu. Arčiausiai, kur teoriškai galėčiau pasidaryti testą, yra Klaipėda ir Mažeikiai.
Skambinu dar kartą karštąja linija dėl galimybės užsiregistruoti pasidaryti testą. Ir vėl gaunu atsakymą, kad turiu išsiaiškinti su NVSC. Žinoma, paskambinau jiems. Ir vėl tas pats. Laukite, kol paskambins specialistai, stebėkite savo būklę.
Per savaitgalį vėl jokio skambučio, jokios žinutės. Gerai, kad visų šeimos narių savijauta kuo puikiausia, jokių ligos požymių. Dėl visa ko tęsiame saviizoliaciją. Norisi būti atsakingais ir, esant net mažiausiai tikimybei, nerizikuoti ir nepernešti užkrato.
Praeina pirma para. Jokio skambučio, jokios žinutės el. paštu. Pasidaro neramu.
Praėjus 5 dienoms nuo pranešimo apie galimą kontaktą su sergančiuoju COVID–19, jokios informacijos, kaip elgtis, jokios galimybės atlikti testą, neaišku, ar tęsti saviizoliaciją.
Iš pradžių maniau, kad taip tik man nutiko. Tačiau, pasikalbėjęs su kitais kolegomis, supratau, kad visiems tokia pati situacija. Visi esame saviizoliacijoje, visi nesulaukiame jokio skambučio ar bent jau automatiškai sugeneruotos žinutės.
Turiu pagrindo įtarti, kad Nacionalinio visuomenės sveikatos centro darbuotojai yra tiesiog užkrauti darbais, jie nespėja suktis.
Kyla rimtas klausimas, kodėl tik NVSC specialistai gali paskirti atlikti COVID–19 testą, kodėl į šį procesą neįjungti šeimos gydytojai? Manau, kad Sveikatos apsaugos ministerijos parengta ligos valdymo strategija nevisai veikia. Ar neverta, visų pirma, itin didelį dėmesį skirti tiems atvejams, kurie yra dar ne židiniuose? Jeigu „sugautume“ tuos pirminius atvejus naujose savivaldybėse, ko gero, lengviau būtų užkirsti kelią naujų židinių susiformavimui.
Bet aš juk ne medikas, ne epidemiologas ir net ne visuomenės sveikatos specialistas. Tik paprastas diletantas, eilinis pilietis, artimiau susidūręs su naujuoju virusu. Bet vis tiek norėtųsi daugiau aiškumo.
Dabar negaliu jausti itin didelio pasitikėjimo atsakingomis institucijomis. Iš kitos pusės, suprantu ir kai kurių savivaldybių žmones, kurie vengia testuotis. Juk jeigu jau daraisi testą, automatiškai turi saviizoliuotis. O kas nori savanoriškai apriboti savo socialines teises.
Jeigu procesas vyktų žymiai greičiau, ko gero, ir žmonės labiau norėtų testuotis. O sudarius geresnes sąlygas išsitirti tiems, kurie mato poreikį, ko gero, užtikrintume geresnį naujų ligos židinių suvaldymą.
