Nemaža dalis Europos Parlamento (EP) sprendimų praėjusiais metais skirti gyvybėms ir darbo vietoms saugoti. Tokia realybė ir būtinybė. Šie metai, neabejoju, taip pat bus pažymėti koronaviruso ženklu. Vis dėlto 2021-ieji – visų vilties pagaliau įveikti pandemiją metai. Ir dėl pernai priimtų sprendimų, ir dėl didesnio vakcinos nuo COVID-19 taikymo.
Yra tik vienas jeigu. Jeigu nestrigs tų sprendimų įgyvendinimas.
Svarbiausi sprendimai kovojant su pandemija
Jau nuo praėjusių metų kovo EP dirba ir priima sprendimus nuotoliniu būdu. Žinoma, dirbti nuotoliniu būdu sudėtingiau, tačiau taip dirbti jau įpratau. Linkiu ir mūsų Seimui kuo greičiau įvaldyti nuotolinio darbo galimybes.
Džiaugiuosi bendra Europos Parlamento nuostata atsisakyti pražūtingo taupymo, investuoti į sveikatos apsaugą ir darbo vietų išsaugojimą.
Apžvelgiant praėjusius metus pirmiausia džiaugiuosi bendra Europos Parlamento nuostata atsisakyti pražūtingo taupymo, investuoti į sveikatos apsaugą ir darbo vietų išsaugojimą.
Dar kovą EP pritarė Atsako į koronaviruso grėsmę investicijų iniciatyvai, kuri leido skirti ES valstybėms 37 milijardus eurų kovai su koronavirusu. Šios lėšos nukreiptos piliečiams, regionams ir šalims, kurias labiausiai paveikė pandemija. Jos skirtos sveikatos sistemai, verslui, darbo rinkai ir kitoms jautrioms ES šalių ekonomikos sritims. Šimtai milijonų eurų paramos jau pasiekė ir Lietuvą.
Balandį EP patvirtino daugiau kaip 3 milijardų paramos paketą, kurio didžiausia dalis skirta sveikatos apsaugai stiprinti. Tai lėšos valstybėms įsigyti reikalingiausių medicinos priemonių, pavyzdžiui, apsauginių kaukių ar respiratorių, pervežti pacientus į kaimyninių šalių ligonines, finansuoti mobiliąsias medicinos komandas ir perkelti jas į karštuosius ES taškus, taip pat įrengti laikinąsias lauko ligonines.
Taip pat EP įspėjo valstybes nepiktnaudžiauti valdžia nustatant ribojimus dėl koronaviruso.
EP pritarė steigti 750 milijardų Ekonomikos gaivinimo fondą, kuris būtų įgyvendintas šalia atnaujinto daugiamečio ES biudžeto. Šiemet Lietuvą pasieks kelių milijardų eurų parama.
Kiti Europos žmonėms svarbūs sprendimai
Pernai EP priėmė ir kitų svarbių sprendimų. Pavyzdžiui, vartotojams. Patvirtinome taisykles, kurios leidžia vartotojų grupėms visoje ES teikti kolektyvinius ieškinius. Pasiūlėme parengti teisės aktą drausminantį gamintojus tyčia trumpinti gaminių tarnavimo laiką.
Neabejoju, jog esate pastebėję, kad dabar labai dažnai buities prietaisai pagaminti taip, kad tarnautų tik dvejus-trejus metus, o jų remontas arba neįmanomas, arba sudėtingas. Taip neturi būti. Inicijavome teisės aktą, kuris leistų veiksmingiau kovoti su neteisėtu interneto turiniu ir apsaugoti vartotojus.
Priėmėme svarbius Europos žaliojo kurso įgyvendinimo sprendimus, kurie padėtų pagerinti žmonių bei ateities kartų gerovę ir sveikatą, patvirtinome Lietuvos žemdirbiams svarbias ES žemės ūkio politikos lankstumą, tvarumą ir atsparumą krizėms didinimo priemones, užtikrinome pagalbą Baltijos jūros žvejams, kurie nukentėjo nuo sumažintų menkių žvejybos kvotų, pasiūlėme nustatyti konkrečius įpareigojimus ES šalims įgyvendinti vienodo užmokesčio už tą patį darbą principą. Tai tik dalis šių metų Europos Parlamento sprendimų. Ar jie svarbūs Lietuvos žmonėms? Taip, svarbūs.
Teko pakovoti dėl 2021–2027 m. ES daugiamečio biudžeto. Pradinis siūlymas buvo gerokai mažinti bendras ES išlaidas ateinančių septynerių metų laikotarpiu. Kategoriška EP pozicija leido pasiekti, kad biudžetas ne tik nemažės, bet ir didės.
Daugiamečio biudžeto tvirtinimas buvo įstrigęs dėl Lenkijos ir Vengrijos valdžios pozicijų. Vis dėlto žalingas politines ambicijas pavyko apmalšinti kompromisų keliu, biudžetas patvirtintas, šiemet visa jėga įsisuks Ekonomikos gaivinimo fondas.
Europos globalizacijos fondo pertvarka ir kitos iniciatyvos
Praėjusiais metais daug laiko ir jėgų skyriau Europos globalizacijos fondo pertvarkai rengti. Šis fondas skirtas dėl globalių ekonomikos reiškinių, bankrotų iš įmonių atleistiems darbuotojams remti. Lietuva ne kartą jau pasinaudojo jo parama. EP esu šio klausimo pranešėja, atstovauju EP derybose su Taryba ir Europos Komisija.
Pavyko užtikrinti, jog fondo lėšomis bus finansuojama kiekvienam atleistam žmogui individualiai pritaikyta darbo paieška.
Derybose pavyko pasiekti, kad globalizacijos padariniai nebebus vienintelis kriterijus paramai gauti. Įtraukti tokie kriterijai kaip automatizacija, skaitmenizacija, perėjimas prie žalios ekonomikos, vidaus rinkos pokyčiai (pavyzdžiui, „Brexit „). Tai reiškia, jog liks mažiau apribojimų kreiptis pagalbos. Pavyko užtikrinti, jog fondo lėšomis bus finansuojama kiekvienam atleistam žmogui individualiai pritaikyta darbo paieška.
Pavyko nuo 250 iki 200 sumažinti atleistų darbuotojų skaičių (riba, kai įmonės atleisti darbuotojai jau gali gauti paramą). Tai ypač aktualu mažesnėms valstybėms. Užsitikrinome vaiko priežiūros pašalpą atleistiems darbuotojams, auginantiems vaikus, paremti. Tai bus puiki pagalba tėvams, netekusiems darbo ir norintiems dalyvauti mokymuose ar kitoje aktyvioje darbo paieškoje. Taip pat padidinome finansinę paramą savarankiškai dirbantiems asmenims, norintiems pradėti savo verslą, iki 22 000 eurų.
Aktyviai dirbau Užimtumo ir socialinių reikalų komitete, kuris, mano manymu, yra vienas svarbiausių. Paskutinė mūsų komiteto iniciatyva – darbuotojų teisė ne darbo laiku išjungti savo darbo tikslais naudojamas ryšio priemones. Ir nepatirti jokių neigiamų pasekmių, jei po darbo valandų nebuvo atsakyta į darbdavio elektroninį laišką, telefono skambutį, SMS, įrašą socialiniame tinkle.
Džiaugiuosi, kad pradedame svarstyti mūsų inicijuotą deramo minimalaus atlyginimo ES direktyvos projektą.
Kodėl vėluoja vakcinos?
Jau šių metų pradžioje kreipiausi į Europos Komisiją dėl COVID-19 vakcinų paskirstymo ir vakcinavimo tvarkos ES valstybėse.
Europos Komisiją vakcinų pirkimą pradėjo dar praėjusių metų birželio mėnesį bei įsipareigojo užtikrinti reikiamą vakcinų kiekio paskirstymą valstybėse narėse. Tačiau problemos, su kuriomis susiduria ES valstybės, rodo, jog šis procesas stringa.
BioNTech/Pfizer iki praėjusių metų pabaigos, nors ir buvo įsipareigojusi, nepateikė ES rinkai per 12 milijonų vakcinos dozių. Dėl to valstybės narės negali gauti pakankami vakcinų. Pavyzdžiui, Lietuva per savaitę gauna vos 20 tūkst. vakcinos dozių. Per mažai. Be to, kai kuriose ES valstybės narėse vakcinavimas apskritai nebuvo pradėtas laiku.
Trečiosios šalys sugeba daug efektyviau vykdyti vakcinų pirkimus ir skiepijimą. Šiuo metu ES atsilieka nuo JAV, Jungtinės Karalystės ar Izraelio ir perkant vakcinas, ir skiepijant gyventojus. Tai nėra gero valdymo ženklas.
Kreipiausi į Europos Komisiją, kad ši imtųsi veiksmų situacijai gerinti ir atsakytų į visiems rūpimus klausimus: dėl kokių problemų (biurokratinių ar kitų) ES nesugebėjo užtikrinti reikalingo kiekio vakcinų pirkimo? Koks yra Europos vaistų agentūros vaidmuo perkant vakcinas? Ar ES yra bendras ir koordinuotas požiūris, kaip bus skiepijami žmonės ir kam pirmiausia bus skirtos vakcinos? Pagaliau, kaip Komisija ketina užtikrinti, jog kiekviena ES valstybė kuo skubiau gautų reikalingą kiekį vakcinos dozių?
Taip pat į Europos Komisiją kreipiausi ir dėl painiavos ribojant laisvą judėjimą.
Dar praėjusį spalį ES valstybės narės priėmė Tarybos rekomendaciją dėl suderinto požiūrio į laisvo judėjimo ribojimą reaguojant į COVID-19 pandemiją. Pateiktos rekomendacijos daugelyje sričių, kurias labai paveikė pandemija. Tačiau matome labai skirtingų sprendimų, kuriuos priėmė ir priima valstybių vyriausybės. Tai kelia daug painiavos ir netikrumo, ypač keliautojams, nes naujos priemonės pradedamos taikyti per trumpą laiką. Akivaizdu, kad valstybės narės savarankiškai taiko visų rūšių apribojimus, neatsižvelgdamos į pirmiau minėtą rekomendaciją.
Ar Komisija žino, kad valstybės narės nesilaiko rekomendacijų? Ar Komisija planuoja visoje ES įvesti vienodas taisykles dėl su COVID19 susijusių apribojimų?
Akivaizdu, kad ir šiemet nemenką dalį darbotvarkės ir ES institucijoms, valstybėms ir visiems Europos žmonėms diktuos korona.
Ir todėl šiais 2021-aisiais, mieli bičiuliai, linkiu jums sveikatos ir ištvermės. Kantrybės, meilės, susitelkimo. Daugiau šviesos širdyse ir namuose. Tikiu, kad šiemet mums visiems kartu, veikiant bendrai, pavyks įveikti COVID-19 ir žengti pirmyn.
