Šioje Seimo kadencijoje valdančiųjų ir kiekvieno Seimo nario, kuriam rūpi Lietuvos gamta, laukia vienas didžiausių išbandymų: verslinės žvejybos draudimo Kuršių mariose ir vidaus vandenyse uždraudimas.
Šis sprendimas, nors kai kam gal bus ir nepatogus dėl įnirtingo žvejų-verslininkų spaudimo, nebegali būti atidėliojamas.
Aplinkos apsaugos agentūra praėjusių metų pabaigoje pasidalino ne itin džiaugsminga žinia – kartu su Gamtos tyrimų centro ekspertais atliktas tyrimas parodė, kad Baltijos jūros priekrantėje ekologinė būklė pagal žuvų skaičių yra bloga. Ir tai nebuvo kokia nors netikėta žinia. Žuvų išteklių mažėjimas tęsiasi jau beveik dešimtmetį.
Jei ir toliau niekas nesikeis, žuvų ištekliai greitu metu gali pasiekti kritinę ribą. Negalime sau leisti tokios situacijos.
Manoma, kad žuvų populiacijos mažėjimą lemia pernelyg intensyvi žvejyba ne tik priekrantėje, bet ir Kuršių mariose. Jei ir toliau niekas nesikeis, žuvų ištekliai greitu metu gali pasiekti kritinę ribą. Negalime sau leisti tokios situacijos.
Vienintelis sprendimas, kuris leistų žuvų ištekliams atsikurti – komercinės žvejybos intensyvumo mažinimas Baltijos jūros priekrantėje ir tokios žvejybos uždraudimas Kuršių mariose.
Kuršių marios gali tapti tokiu pat geruoju pavyzdžiu, kokiu tapo Kauno marios, kuriose uždraudus verslinę žvejybą, žuvų kiekis per penkerius metus padidėjo beveik 4 kartus.
Reaguodamas į blogėjančią žuvų išteklių situaciją, dar praėjusiais metais Seime įregistravau Žuvininkystės įstatymo pataisas, kuriomis siekiu uždrausti verslinę žvejybą ne tik Kuršių mariose, bet ir vidaus vandenyse (nebeliktų iki šiol galimos tokių nykstančių žuvų, kaip seliavos, unguriai, nėgės verslinės žvejybos).
Manau, kad verslinės žvejybos draudimas vidaus vandenyse bei Kuršių mariose, turės ne tik teigiamą poveikį žuvų išteklių atsikūrimui, bet ir rekreacijai. Atsiras galimybė suklestėti turizmo, apgyvendinimo sektoriui, kuris aptarnautų žvejus mėgėjus. Tikėtina, kad atsikūrus žuvų ištekliams, populiarės mėgėjiška žvejyba, kuri yra daug tvaresnė ir valstybės biudžetą papildo didesnėmis pajamomis, nei jos šiandien gaunamos iš verslinės žvejybos.
Žvejai mėgėjai kiekvienais metais valstybei sumoka apie 1,7 mln. eur. Tuo tarpu 45 žvejų verslininkų įmonės valstybei per metus iš viso sumoka 173 tūkst. eurų.
Šiandien žvejai mėgėjai kiekvienais metais, pirkdami žvejo bilietus, valstybei sumoka apie 1,7 mln. eur. Tuo tarpu 45 žvejų verslininkų įmonės valstybei per metus (2018 metų duomenimis) iš viso sumoka 173 tūkst. eurų.
Seimo valdantieji taip pat parengė įstatymo pataisas, kuriose yra įtvirtinta principinė nuostata drausti verslinę žvejybą Kuršių mariose.
Kalbant apie tokius svarbius aplinkosauginius klausimus, kaip nykstantys žuvų ištekliai, manau, neverta nagrinėti, kuris įstatymas yra geresnis, o kuris blogesnis.
Viliuosi, kad Seimas pritars mano Žuvininkystės įstatymo pataisoms. Tuomet komitetuose galėsime ieškoti geriausių sprendimų ir, apjungę visus pasiūlymus, turėsime tokį įstatymą, kuris leis atsikurti nykstantiems žuvų ištekliams ir pagaliau Baltijos jūros priekrantėje, Kuršių mariose, Lietuvos ežeruose galėsime stebėti žuvų skaičiaus didėjimą.
