11,3 mln. Eur subsidijų, neva skirtų smulkiajam verslui, atiteko stambiems verslo subjektams, kurių finansiniai rodikliai – didesni, nei nustatyta įstatymu įtvirtintame mažos įmonės apibrėžime, pažymi socialdemokratai.
„Valdantieji konservatoriai ir jų partneriai liberalai eilinį kartą patvirtino savo, kaip stambiajam kapitalui palankios (ir nuo jo priklausomos?) politinės jėgos, reputaciją. Tik iki šiol jie tai vis neigė kaip gandą. Tačiau dabar faktai bado akis“, – sako Seimo Audito komiteto pirmininko pavaduotoja socialdemokratė Rasa Budbergytė, remdamasi Valstybės kontrolės ataskaita apie Vyriausybės vykdytą Ekonomikos skatinimo ir COVID-19 sukeltų pasekmių mažinimo priemonių planą.
Atskiru nutarimu Vyriausybė įtvirtino negirdėtą „mikroįmonės“ sąvoką, kurios nėra Smulkiojo ir vidutinio verslo plėtros įstatyme.
„Apibrėžusi „mikroįmonę“ tik pagal darbuotojų skaičių, I. Šimonytės vyriausybė atvėrė sau kelią mesti milijonus eurų subjektams, didesniems už labai mažas įmones, apibrėžtas Smulkiojo ir vidutinio verslo plėtros įstatyme“, – paaiškina R. Budbergytė.
Pats Ekonomikos skatinimo planas buvo tvirtinamas Vyriausybės protokoliniais sprendimais, nors Konstitucijoje yra įtvirtinta nuostata, kad visi valstybės valdymo reikalai, priskirti Vyriausybės kompetencijai, turi būti sprendžiami priimant nutarimus.
„Taip buvo daroma tam, kad nereikėtų laikytis Vyriausybės teisės aktams keliamų reikalavimų: protokoliniai sprendimai nėra oficialiai skelbiami Teisės aktų registre, jų nereikia derinti. Taigi jokio atvirumo, jokio skaidrumo“, – pažymi Seimo Audito komiteto pirmininko pavaduotoja.
Pasak parlamentarės, tokiu būdu vien 2020 m. prie paramos „lovio“ buvo prileistos 10 didelių įmonių, kurių metinės pajamos – didesnės nei 50 mln. Eur arba balansinis turtas didesnis nei 43 mln. Eur, taip pat 113 vidutinių įmonių.
Negana to, valstybės lėšomis buvo gelbėjamos įmonės, kurių sunkumai prasidėjo gerokai prieš pandemiją.
Tvirtinti pagalbos verslui priemones buvo pavesta Ekonomikos ir inovacijų ministerijai.
„Gėda. Smulkiojo verslo, vidurinės klasės sąskaita vėl tunka stambieji subjektai. Kodėl valdantieji taip elgiasi?“ – klausia R. Budbergytė.
Europos Komisija reikalauja, kad valstybės narės ypatingą dėmesį skirtų labai mažų ir mažų įmonių rėmimui, nes jos itin reikšmingai prisideda prie darbo vietų kūrimo ir ekonomikos augimo Europos Sąjungoje.
