Dauguma darbuotojų į darbus jau artimiausiu metu nebus įleidžiami be galimybių paso ar mokamo neigiamo Covid-19 testo, tuo tarpu Seimo nariams ši prievolė nebus taikoma. Parlamentarai darbą galės patekti ir be testo, ir be galimybių paso. Tai reiškia, kad valdantieji, versdami visus skiepytis ir testuotis, vėl, kaip sakoma, pradėjo ne nuo to galo.
Dalis žmonių, galbūt prisiklausę įvairiausių sąmokslo teorijų apie vakcinaciją, yra ne juokais įsibaiminę dėl skiepų, tad tokiu veiksmu tarsi siunčiama žinutė, kad Seimo nariai gali ir nesiskiepyti. O tai, žinoma, visas sąmokslo teorijas tik sustiprina, nepagrįstas žmonių baimes padidina.
Klausimų kelia ir priimtas sprendimas galimybių paso reikalauti iš Seimo kanceliarijos darbuotojų. Visiems kitiems – taip pat ir Seimo nariams, ir Seimo lankytojams – jokių papildomų dokumentų ar galimybių paso, norint patekti į parlamento pastatą, nereikės. Kodėl?
Ar valdantieji pabūgo situacijų, kada į Seimą be galimybių paso, jei būtų reikalaujama iš visų, negalėtų patekti kai kurie svarbūs valstybės tarnautojai, politikai ar diplomatai?
Maža to, atšauktas sprendimas, kuriuo Seime privaloma dėvėti kvėpavimo takus apsaugančias kaukes. Nuo šiol kaukių dėvėjimas čia tik rekomendacinis. Anksčiau prie įėjimų į Seimą buvo sumontuoti nuotoliniai termometrai, matuojantys į Seimą ateinančių žmonių temperatūrą, tačiau atsisakius jų ir nebereikalaujant privalomo veido kaukių dėvėjimo, Seimas gali tapti Covid-19 židiniu.
Priminsiu, kad kolega socialdemokratas Julius Sabatauskas Seimo valdybai svarstant klausimus, kas ir kokiomis sąlygomis galės patekti į Seimą, ragino sukti kitu keliu: „Tokiu sprendimu parlamentarams nustatomos privilegijos, pasėjamas teisinis nihilizmas. Kai yra saugaus eismo taisyklės, kuriose ribojamas greitis, tai ką – Seimo nariams negalioja? Galioja visiems vienodai.“
Taigi privilegijuojant vieną dalį Seimo lankytojų ir nereikalaujant iš jų neigiamų koronaviruso testų ir galimybių paso, pastarieji galės Seime lankytis net ir sirgdami Covid-19, tad sprendimas atšaukti privalomą apsauginių kaukių dėvėjimą, galėtų pagreitinti Covid-19 užkrato plitimą, kuris jau rugsėjo 10-ą dieną, Seimo nariams ir jų padėjėjams sugrįžus į rudens sesiją, išplistų tarp Seimo pastate esančių žmonių.
Grįžkime prie privilegijų. Oficialus sprendimas, kodėl iš Seimo narių, norinčių patekti į Seimą nebus reikalaujama galimybių paso, yra teisininkų išvada, kad tokie ribojimai nesuderinami su Seimo statutu.
Buvau įsitikinęs, kad pagrindinis dokumentas, kuriuo privalo vadovautis kiekvienas Lietuvos pilietis – Lietuvos Konstitucija, kuri yra pagrindinis šalies įstatymas, įtvirtinantis visų mūsų piliečių laisves ir teises. Todėl manau, kad sprendimas turėtų būti visiems vienodas ir priimtas vadovaujantis vienu, pagrindiniu dokumentu.
Jei išties tikroji priežastis, kodėl iš Seimo narių negalima prašyti galimybių paso yra Seimo Statutas, reikėjo sprendimų dėl galimybių paso reikalavimo neskubinti ir įtvirtinti tik tada, kada bus pakeistas Statutas.
Seimas šią vasarą du kartus rinkosi į neeilinę sesiją, todėl galimybių taisyti Seimo Statutą turėjo daugiau nei reikia. Galiausiai, jei pirma daroma, o tik tada galvojama, nevėlu Vyriausybės sprendimus sustabdyti, kol Seimo nariai pirmomis Rudens sesijos dienomis priims sprendimus dėl Statuto pakeitimų. Jei už Seimo darbą tiesiogiai atsakinga Seimo pirmininkė ar valdančiosios frakcijos Statuto pakeitimų neregistruos, tą padarysime mes, opozicijoje dirbantys socialdemokratai.
Akivaizdu, kad visuomenė ne tik įsibaiminusi, tačiau ir pavargusi nuo keistų valdančiųjų sprendimų, todėl toks žingsnis būtų protingas sprendimas leisiantis toliau nebekiršinti piliečių.
Neatmestinas scenarijus, kad į sesiją susirinkę Seimo nariai nepritars Statuto pataisoms, todėl stabdyti ar atidėlioti sprendimų dėl galimybių paso niekas ir neketina. Gi neatšauksi Vyriausybės nutarimų dėl galimybių paso, jei Seimas nepasikeis Statuto…
Neatmesčiau, kad tarp valdančiųjų atsiras bent keletas vadinamųjų „antivakserių“, o jų nepatekimas į parlamentą automatiškai paralyžiuotų daugumos darbą Seime, prireiktų nuotolinių posėdžių. Šį kartą pasirinkimo tarp žmonių piktinimo ir valdančiosios daugumos išlaikymo dilemą laimėjo valdančiųjų interesai, bet esu įsitikinęs, kad toks kelias – klaidingas.
Tomas Bičiūnas yra Lietuvos socialdemokratų partijos frakcijos Seime narys, Žmogaus teisių komiteto narys
