Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio grupės Tauragėje bei LSDP Tauragės skyriaus vieną iš steigėjų prisimena Vytenis Andriukaitis.
Ir vėl skaudi žinia – mūsų Donatą Vaclovą Simaitį pakirto COVID pandemija. Mūsų labai jautrų, geraširdį, karštą tiesos ieškotoją ir teisingumo gynėją Anapilin palydi Varpas. Su juo užsivertė ir vienas labai svarbus Tauragės ir Lietuvos istorijos puslapis. O juk Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio grupės Tauragėje įsisteigimas ir LSDP partijos Tauragės skyriaus įsikūrimas siejami su Donato asmenybe. Tai jis su bendražyge Nijole Meilutiene 1988 m. steigė Tauragėje sąjūdžio grupę, o 1989 m – ir Tauragės LSDP skyrių.
Nelengvi tai buvo laikai, neramūs, neaiškūs, pilni netikrumo ir galimų pavojų. Bet Donatas su Nijole nepabūgo. Ir žmonės jais tikėjo, vertino, gerbė. Atsimenu gerai tas pirmąsias susitikimo su Donatu akimirkas jo darbo vietoje Tauragės “skaitliukų” gamykloje. Šiltas, atviras, judrus, greitai priimantis sprendimus ir apsisprendžiantis. Nesijautė, kad jis gamyklos gamybos skyriaus viršininkas. Ir tremtinys. Man tai buvo suprantama, nes tremties patirtimis buvome kažkiek panašūs.
Lietuvos Atgimimas ir Donato įnašas į jį labai persipynę. 1988- 1989 m. įvykiuose Donato inžinierinis protas padiktuodavo ir puikius organizacinius sprendimus, ir toliaregiškas įžvalgas. Tas jo žemaitiškas nuoseklumas ir žodžio tvirtumas padėjo jam nuo 1989 m išlikti LSDP gretose iki pat paskutinio atodūsio. O juk buvo ir bendražygių, kurie vėliau pasuko kitais keliais. Atsimenu, kaip Tauragėje rinkome į LTSR AT tuometinį mūsų kandidatą socialdemokratą Albiną Janušką.
Deja, Albinas po pusantrų metų paliko LSDP gretas. O Donatas atlaikė tai, nepaleido LSDP Tauragės skyriaus pirmininko vairo iš savo rankų, gynė LSDP vardą Tauragės rajono deputatų taryboje, vėliau – Tauragės rajono savivaldybės taryboje. Su atgimusios Lietuvos savivalda jis susiejo visą savo tolesnio gyvenimo kelią. Tad ir šilumos ūkio vadovo pozicijoje, ir darbo biržos vadovo pozicijoje jis liko savivaldybininku socialdemokratu.
Mes įpratome prisiminti iškilesnius Lietuvos žmones, XIX amžiaus pabaigoje ar XX amžiaus pirmaisiais dešimtmečiais klojusius kelius Lietuvos valstybei. Bet juk ir XX amžiaus pabaigoje bei XXI amžiaus pradžioje turime žmonių, kurie puošia mūsų istorijos puslapius. Ir Donatas yra vienas iš tokių žmonių.
Ji gerbė tauragiškiai, jis nusipelnė būti pagerbtas Lietuvos energetiko ženklu. O jo vadovaujami šilumos tinklai gavo “ Krištolinio kamino” apdovanojimą, mat Donato sumanus vadovavimas užtikrino tauragiškiams pigią ir ekologišką energiją. Mes tik dabar kalbame apie žaliąjį kursą, bet Donatas tai diegė šilumos gamyboje jau prieš gerą dešimtmetį.
Būti pažangių sprendimų ieškotojų gretose – toks socialdemokratinis jo siekis leido diegti inovatyvius sprendimus praktikoje. Štai kodėl bičiuliai jį apdovanojo LSDP Tauragės skyriaus garbės pirmininko vardu, štai kodėl jis visada būdavo ryškus LSDP Tarybos ar prezidiumo darbe.
Requiem et Lux – tokie yra didingi Amžinybės horizontų žodžiai. Gerieji Donato darbai yra įrašomi į Dangaus karalystės amžinąsias knygas, o mūsų Lietuvos istorijoje – į jos ir mūsų Atminties puslapius. Tik čia negalime padėti taško.
Stoviu prie Donato urnos, o mintyse galvoju ir apie kitus mūsų bičiulius, kartu su manimi ir su Donatu pradėjusius kelią atkurtoje LSDP. Sigitas Kargelis Vilkaviškyje, Rimantas Lazdynas Šiauliuose, Jonas Ambraziejus ir Vincas Sinkevičius Marijampolėje, Jonas Gorelčikovas Vilniaus rajone, Vytautas Pupeikis Anykščiuose, Jonas Korenka Rokiškyje, Antanas Račkauskas Alytuje, Rimantas Ruzas Kaune, Mačislovas Šaltenis ir Algirdas Abromaitis Vilniuje – LSDP skyrių miestuose ir rajonuose atkūrimo kelią pradėjusių ir jau Amžinybėn išėjusių bičiulių vardai ir pavardės rikiuojasi mano atmintyje. Tikrai žinau, kad ne visus dar prisimenu. Tikiu, kad kai kuriuos šiame rašinyje pamiršau paminėti. Bet raginu kitus man padėti prisiminti mūsų bendražygius.
O kur dar savarankiškos LKP, vėliau LDDP 1989 – 1995 m. skyrių pirmininkai, nepalikę gretų, nepersivertę, nepabėgę. Deja, aš daugelio jų nepažįstu, bet yra mūsų gretose buvusių LDDP narių, juos prisimenančių. Juk buvo laikas, kai LSDP ne visuose rajonuose ar miestuose turėjo skyrius. O LDDP – turėjo.
Suprantama, kad aš galiu tik raginti LSDP senesniuosius narius imtis darbo mūsų bendražygių įprasminimui. O mūsų kiti bičiuliai, priklausę LDDP, gali paraginti savuosius to meto bendražygius. Juk tie pirmieji LSDP skyriai turi savo specifinę istoriją, persipynusią su Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio steigimu. Ir jų vadovų užmiršti nedera. Čia neminiu žinomų LSDP vardų – Gedimino Ilgūno, Gintauto Iešmanto, Kazimiero Antanavičiaus, nes jų atminimas plačiai nušviestas. O ir tie savarankiškos LKP bei LDDP pirmieji skyriai steigėsi labai komplikuotomis to meto sąlygomis.
Tad ar ne laikas dabar imtis darbo, įprasminant visus mūsų pirmeivius, tiek iš LSDP, tiek ir iš LDDP.
Donatas Vaclovas Simaitis tikrai to nusipelno, kaip ir nusipelno kiti mano paminėti bičiuliai. Tad kviečiu Amžinybėn išėjusių draugus ir bendražygius – atgaivinkime atmintį apie juos, neleiskime jų atiduoti užmarščiai. Įprasminkime jų darbus, prikelkime istorijos puslapius.
