Laisvės alėja jau ne vieną dešimtmetį yra tapusi tradiciniu Kauno miesto simboliu. O jos išskirtinumas – ne tik nuo Soboro iki Senamiesčio vingiuojanti gatvė, bet ir tai, jog ji buvo „padovanota“ būtent pėstiesiems. Deja, stebint pastarųjų metų judėjimą Laisvės alėja, to pasakyti jau nebebūtų galima, nes šia centrine miesto dalimi jau pilnai judama ne tik pėsčiomis, bet ir įvairiausiomis, net ir motorinėmis, transporto priemonėmis.
Nors statant šią miesto dalį, iš pradžių dar buvo galvojama ir bandoma paversti ją standartine mašinoms skirta gatve, tačiau jau 1975 metais buvo padaryti pirmieji žingsniai – uždraustas eismas vienoje alėjos pusėje tarp E. Ožeškienės ir I. Kanto gatvių. Šiam tikslui čia buvo įrengta paprastų betono plytelių danga. Galiausiai, 1982 metų lapkričio 6 d. buvo baigta alėjos rekonstrukcija, kuri skelbė šios Kauno miesto dalies atidavimą išskirtinai tik pėstiesiems. Ir tokios tradicijos buvo laikomasi gana ilgą laiko tarpą, kol ne tik miestą, bet ir visą šalį užplūdo paspirtukų „pandemija“. Dabar tai tapo tikru galvos skausmu tiek pėstiesiems, tiek ratuotiems, tiek ir policijos pareigūnams bei medikams.
Kelių policijos duomenys itin iškalbingi. Šiais metais (2021 m. sausis–rugpjūtis) elektrinių paspirtukų vairuotojai dalyvavo 145 eismo įvykiuose. Sužeisti 152 žmonės. Ir nors dažniausiai įvykiuose nukenčia patys elektrinių paspirtukų vairuotojai, bet labai didelė dalis nukenčia ir pėsčiųjų, kurių tarpe nemažai šeimų su vaikais, senjorų ir net neįgaliųjų.
Praktika rodo, kad elektrinių paspirtukų vairuotojai elgiasi gana neatsakingai, yra nedrausmingi – kelia pavojų ne tik sau, bet ir kitiems, ypač važiuodami šaligatviais, pėsčiųjų ir dviračių takais, kur tiek dviračio, tiek ir paspirtuko vairuotojas privalo duoti kelią pėstiesiems, netrukdyti jiems, nekelti pavojaus.
Apie šią elektrinių paspirtukų blogybę jau kalba ne viena pasaulio šalis. Medikai ir policijos atstovai bando skambinti pavojaus varpais, atkreipti žmonių dėmesį, skatinti jų sąmoningumą, o tuo tarpu mūsų miesto valdžia tik prisidengia lengvais pasiaiškinimais, jog Laisvės alėja kelio ženklais yra padalinta į dvi zonas. Ir tai kelti rūpesčių neturėtų. Žinoma, neturėtų kelti, jei tikrai visi laikytųsi numatyto ženklinimo, kuris rodo, jog einant nuo Senamiesčio Soboro link – visa dešinioji alėjos pusė ir vidurinė dalis liepų proskynoje skirta išimtinai tik pėstiesiems. Tuo metu kairioji pusė – mišriam judėjimui.
Deja, bet praktika rodo ką kitą. Šiuo metu Laisvės alėja yra važiuojama kaip nori, judama pačiomis įvairiausiomis kryptimis, eismo greitis yra neribojamas, posūkiais neperspėjama kitų eismo dalyvių, todėl pėstiesiems Laisvės alėjoje tik lieka gūžtis šaligatvių pakraščiuose, kad tik koks lekiantis paspirtukininkas ar dviratininkas „nenuneštų“ galvos ar kojos.
Todėl mano siūlymas būtų dviračių ir visų kitų transporto priemonių taką, esantį Laisvės alėjoje, iškelti į šalia esančias gatves (juo labiau, kad Kęstučio gatvėje toks takas jau yra), taip Laisvės alėją, išskirtinai pėsčiųjų gatvę, sugrąžinant pėstiesiems – kad būtų galima saugiai ja vaikščioti šeimoms su vaikais, senjorams bei visiems kitiems.
Suprantu, kad tokiam mano pasiūlymui bus prieštaraujančių, tačiau dviratininkų ir paspirtukininkų sezonas jau eina į pabaigą, todėl, manau, jog tai pats geriausias laikas pradėti diskusijas ir pasitikti pavasarį saugiai pėstiesiems vaikščiojant Laisvės alėjoje.
Nesakau, jog tai reikia padaryti kažkaip grubiai ir netaktiškai, manau, kad diskutuodami tiek su Senamiesčio gyventojų, tiek su Turizmo centro (atsakingu už miesto svečių patogumą), tiek ir su pačia dviratininkų bei paspirtukininkų bendruomene galime rasti visiems tinkantį variantą.
Juk Laisvės alėjoje jau būta įvairiausių idiotiškų idėjų, buvo leista važiuoti automobiliams, atrasta vieta net „konkei“ (arklių tramvajui), bet viso to, ačiū Dievui, buvo atsisakyta. Na, o atsisakius dar ir „skraidančių“ dviračių transporto priemonių būtų tiesiog idealu.
