Vilniaus rajone esančio Pagirių miestelio gyventojus 2020 m. gruodį pasiekė žinia, kad vidury miestelio bus statoma didžiulė vokiečių gamykla, kuri visą parą pjaustys medieną ir pumpuos į aplinką formaldehidą. Netrukus paaiškėjo, kad šie planai buvo patvirtinti dar 2018-aisiais.
Pagirių bendruomenės atstovas Vytautas Vyskupaitis socialdemokratų frakcijos Seime surengtoje spaudos konferencijoje pasakojo, kad tenkinant investuotojų interesus buvo specialiai pamažinta Pagirių vandenvietės apsaugos zona. „Bendruomenė buvo pastatyta prieš faktą. Žinutė buvo tokia: jie ateina, viskas sutarta, štai čia bus naujas kelias, o čia bus gamykla“, – valdžios bendravimo su gyventojais stilių vaizdžiai nusakė bendruomenės atstovas.
Gamykla išdygs miestelio centre. „Nuo mokyklos – apie 300 metrų, nuo muzikos mokyklos – apie 400 metrų. Artimiausi gyvenamieji namai – už 50 metrų!“ – pasakojo V. Vyskupaitis. Tik gyventojams pradėjus skųstis, prabilta apie galimas apsaugos nuo triukšmo ir taršos priemones (garso sieneles ir t.t.).
Pagiriečiai išsiaiškino, kad numatomos taršos vertės – ribinės. „Į aplinka bus metamas formaldehidas – viena toksiškiausių gamyboje naudojamų medžiagų. Gamyklos savininkams išsakėme pageidavimą, kad taršos lygis būtų nuolat matuojamas – tačiau sulaukėme atsakymo, kad Lietuvos įstatymai to nenumato. Esą oro taršą užtenka tikrinti kartą per metus“, – pasakojo pagiriečių atstovas.
Tuo metu investuotojų pageidavimai tenkinami labai operatyviai.
Pagiriečiai išsiaiškino, kad investuotojas kreipėsi į Aušrinės Armonaitės vadovaujamą Ekonomikos ir inovacijų ministeriją (EIM) prašydamas suteikti jų gamyklai ekonomikai svarbaus projekto statusą. Investuotojas tikisi nuolaidų – mokestinių lengvatų, palengvinimų derinant statybos leidimus ir teritorijos bendrojo plano keitimus. „Mes savo ruožtu kreipėmės į EIM: o kokia nauda bendruomenei? Ministerija tyli“, – nelygiomis galimybėmis piktinasi Pagirių bendruomenės atstovas.
Kai pagiriečiai kreipėsi į administracinį teismą, jiems buvo atsakyta, kad bendruomenė pati negali ginti viešojo intereso. Tada, per dvi valandas surinkę 400 parašų, žmonės kreipėsi į prokuratūrą. Ši ėmėsi ginti žmonių interesus.
Komentuodamas pagiriečio liudijimą, socialdemokratų frakcijos seniūnas Algirdas Sysas pažymėjo, kad „Lietuvoje prikurta daug įstaigų, kviečiančių investuotojus į Lietuvą. Bet siūlydami vietas jie užmiršta, kad ten gyvena žmonės. Projektai slepiami, nes kalbėtis su žmonėmis – papildomas galvos skausmas valdininkams.
„Infrastruktūros tobulinimo darbus Pagiriuose žadama atlikti iki 2025 m., o transporto srautas, susijęs su gamyba, prasidės jau 2022 m. Argi neturėtų būti atvirkščiai – pirmiausia sutvarkoma infrastruktūra, o tada statoma gamykla? Gyventojai turėtų daugiau šansų likti gyvi ir nenukentėti“, – sako socialdemokratų seniūnas.
Seimo laikinosios Pilietinio dalyvavimo ir bendruomeniškumo skatinimo grupės pirmininkas Kęstutis Vilkauskas priminė Visuomenės informavimo įstatymą. „Pagirių atvejis – ne unikalus. Vėl nevykdoma pareiga informuoti gyventojus, su jais konsultuotis ir juos įgalinti spręsti ir veikti. EIM ir „Investuok Lietuvoje“ neatliko namų darbų. Jeigu valstybė taip pasielgė su savo piliečiais, tai valstybė dabar turėtų prisiimti atsakomybę“, – įsitikinęs parlamentaras.
K. Vilkausko nuomone, „negerai, kad bendruomenė turi kariauti su valstybe teismuose. Tai dar viena pamoka, kad valdžia privalo kalbėtis su savo piliečiais.“
