Opozicinė Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP) kreipiasi į Prezidentą Gitaną Nausėdą, Premjerę Ingridą Šimonytę, Seimo pirmininkę Viktoriją Čmilytę-Nielsen – reikalauja nedelsiant visiems gyventojams pateikti išsamų ir konkretų sveikatos tinklo pertvarką numatantį dokumentą viešosioms konsultacijoms.
Kreipimąsi su tokiu reikalavimu į aukščiausius šalies vadovus dėl Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) rengiamos reformos priėmė šeštadienį posėdžiavusi LSDP taryba.
Partijos pirmininkė Vilija Blinkevičiūtė sako, kad nei SAM, nei praėjusią savaitę Seimo LSDP frakcijos posėdyje dalyvavęs ministras Arūnas Dulkys į konkrečius klausimus apie planuojamą reformą nesugebėjo atsakyti, todėl LSDP inicijavo kreipimąsi.
„Sveikatos priežiūros prieinamumas Lietuvoje yra labai blogas. Šalis nusėta teritorijomis, kur sveikatos paslaugų arba išvis negausi, arba jos tiesiog neprieinamos. Ir pandemijos metu mes girdime planus jungti ar uždarinėti rajonų ligonines, jų skyrius.
Skamba valdančiųjų argumentai: „neapsimoka”, „per brangu”, „neefektyvu”… Tai pinigas ar žmogaus gyvybė svarbiau? Primenu Konstituciją: „Valstybė rūpinasi žmonių sveikata ir laiduoja medicinos pagalbą bei paslaugas žmogui susirgus”, – komentuoja V. Blinkevičiūtė.
Socialdemokratų išplatintame dokumente pabrėžiama, kad siekis COVID-19 pandemijos laikotarpiu mažinti sveikatos paslaugų apimtis prieštarauja premjerės pozicijai apie ligoninių lovų rezervą kaip būtinąją stabilios sveikatos sistemos sąlygą.
Taip pat akcentuojama, kad „sveikatos paslaugų apimčių mažinimas yra absoliučiai nepriimtinas moralinės atsakomybės aspektu tiek prieš mirusius pandemijos metu, tiek prieš medikus, įtemptai kovojančius prieš siaubingą infekciją”.
Pasak LSDP, „lig šiol skelbiama informacija apie planuojamą sveikatos priežiūros tinklo reformą yra nepakankama, neišsami, prieštaringa ir klaidinanti, galiausiai pandemijos metu sėjanti nerimą daugeliui gyventojų dėl ir taip mažėjančio sveikatos paslaugų prieinamumo”.
LSDP kreipimesi teigiama, kad:
- „Vyriausybės atstovai važinėja po Lietuvą ir, nepateikdami nei skaičių, nei konkrečių žingsnių, agituoja už ligoninių jungimus, lovų rajonų ligoninėse mažinimą bei žada „finansines dovanėles” tiems, kas sutiks su SAM parengta vizija ir taip trikdo medikų kovą su siaučiančia pandemija.
- SAM pastangos sutelkiamos beveik išimtinai į egzistuojančio gydymo įstaigų tinklo pakeitimus, numatančius paslaugų, teikiamų rajonų ligoninėse, mažinimą.
- SAM sutelkia dėmesį tik į didžiųjų miestų gydymo įstaigų norų tenkinimą ir „pamiršta” Lietuvos regionų gyventojų ir regioninių gydymo įstaigų poreikius.
- SAM reforma nėra pagrįsta principais, kurie numatyti Lietuvos sveikatos strategijoje (t. y. gyventojų sveikatos stiprinimas, susirgimų prevencija, gyvybių išsaugojimas, sveikatos priežiūros netolygumų mažinimas) – SAM dėmesys telkiamas tik į lovų skaičiaus ir skyrių mažinimus.
- Tiek Europos Sąjunga (ES), tiek Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) pabrėžia būtinybę be pagalbos nepalikti nė vieno žmogaus. SAM planai dalį dabar teikiamų paslaugų perkelti į didmiesčius reikštų gydymo atitolinimą nuo paciento, o tai prieštarauja pamatinėms ES ir PSO sveikatos politikos nuostatoms.
- Negalėdama pagrįsti savo planų Lietuvos strateginiais dokumentais bei neturėdama galimybės paaiškinti, kuo pacientui (jo gyvybei, sveikatai) bus geriau, jei dėl paprastos chirurginės operacijos, kuri dešimtmečius buvo teikiama savajame rajone, teks važiuoti į didmiestį, SAM griebiasi gudrybės – teigia, kad lovų rajonų ligoninėse mažinimo reikalauja ES.
- Tokie ir panašūs teiginiai, kad ES reikalauja siaurinti paslaugų teikimą ir sumažinti ligoninių lovų skaičių yra klaidinantys. Antai Vokietija, didžiausia Europos ekonomika, lovų ligoninėse, skaičiuojant vienam gyventojui, turi daugiau nei Lietuva.
- Lietuva turi teisę savarankiškai spręsti apie ligonių lovų skaičių ligoninėse ir, remiantis ES rekomendacija, mažinti regioninius skirtumus.
- Uždarius dalį ligoninių skyrių, ištisuose rajonuose dar labiau trūks gydytojų, slaugytojų, pagalbinio personalo.
- ES lėšų prioritetinis skyrimas šalies rajonams ir regionams daug labiau atitinka ES deklaruojamus tikslus, nei investicijų telkimas didmiesčiuose. ES kalba apie prioritetinę pirminės sveikatos priežiūros ir ilgalaikės slaugos plėtrą. Būtent kaimiškuosiuose rajonuose gyvena dauguma ilgalaikės slaugos ir kompleksinio gydymo reikalaujančių senjorų. Būtent kaimo medikams reikia papildomos pagalbos tam, kad būtų užtikrinta vienkiemiuose gyvenančių, vienišų žmonių sveikatos priežiūra.
- Galiausiai tarptautinė COVID-19 valdymo patirtis rodo, kad šalys, turinčios tvirtesnę sveikatos apsaugos infrastruktūrą bei daugiau darbuotojų sveikatos sektoriuje, sugeba geriau, išsaugodamos daugiau gyvybių, kovoti su pandemija. Tuo metu 2021 metais vykstantis mirtingumo augimas Lietuvoje – ignoruojamas.
- ES yra nustačiusi aiškius ES fondų panaudojimo prioritetus – pandemijos suvaldymas, žaliojo kurso įgyvendinimas, ekonomikos (įskaitant ir sveikatos sektorių) skaitmenizavimas, socialinių skirtumų tarp ES valstybių ir tarp šių valstybių regionų mažinimas, investicijos į medikų rengimą ir jų kvalifikacijos kėlimą, išmani ekonomika. SAM turėtų parengti laikmečio ir Lietuvos gyventojų sveikatos stiprinimo interesus atitinkantį investicijų į sveikatą planą.”
„Atsižvelgiant į visa tai, lig šiol Vyriausybės daryti veiksmai dėl sveikatos tinklo pertvarkos turėtų būti nutraukti, o Vyriausybės atstovų susitikimai su savivaldos ir regioninių įstaigų atstovais turi būti vertinami tik kaip viešosios konsultacijos, neįpareigojančios savivaldybių”, – rašoma LSDP kreipimesi.
