Šiuo metu, kai šalia mūsų vyksta tikrų tikriausias karas, Lietuvoje jau skelbiama apie itin didelį antplūdį norinčiųjų tapti šauliais – asmenimis, kurie savo laisvą laiką savanoriškai skiria Tėvynės gynybai ir stiprinimui. Tai reiškia, jog šie žmonės yra pasirengę aukotis mūsų šaliai, tačiau peržiūrėjus iki šiol galiojančią įstatymų bazę, galima matyti, jog Lietuva jiems kol kas nenori nieko duoti atgal, ypač jei kalbame apie jaunus ir aukštojo mokslo siekiančius jaunuolius.
Lietuvos šaulių sąjunga (LŠS) buvo įkurta 1919 m. ir šiuo metu jau vienija per 12 tūkstančių narių. Dar per pastarąjį mėnesį buvo sulaukta net kelių tūkstančių prašymų prisijungti prie LŠS. Kaip pasakoja pats organizacijos vadovas, toks kiekis naujų žmonių anksčiau buvo paruošiamas per visus metus, o dabar norinčiųjų prisijungti gretos milžiniškos.
Atrodytų, jog turėtume džiaugtis tokiu mūsų jaunosios kartos suaktyvėjusiu patriotizmu ir noru įgyti žinių apie šalies gynybą, tačiau geriau panagrinėjus, ką mūsų valstybė gali duoti šiems jaunuoliams už jų tarnybą, paaiškėja, jog atsidėkoti neturime kuo.
Šauliai, tapę sąjungos nariais, ne tik mokosi specializuotų taktikų, išbando save kritinėse situacijose bei tobulina savo sportinius gebėjimus. Jie taip pat prisideda ir prie visuomeninio miesto gyvenimo. Jie dažnai dalyvauja įvairiose valstybinėse šventėse, budi prie pėsčiųjų perėjų, padeda policijos pareigūnams, gelbėja maltiečiams ir atlieka daugybę kitų visuomeninių pareigų.
Tuo tarpu Lietuvos šaulių sąjungos pažymėjimo turėjimas negarantuoja jokių papildomų naudų, išskyrus – pateikus šaulio pažymėjimą, galima gauti 0.3 balo prie stojamojo konkursinio balo, jei moksleivis nori stoti į karo akademiją, policijos mokyklą ir gali gauti 1 balą stojant į Pasieniečių mokyklą.
Ir tiek. Vienintelė nauda – papildomas balas, jei ketini sieti savo ateitį su šalies gynyba. O jei norėtum prie savo šalies gerovės prisidėti būdamas inžinieriumi ar elektromechaniku, kurių šiuo metu labai trūksta mūsų darbo rinkoje? Arba jei sieki savo valstybei būti naudingas studijuodamas kitas reikalingas profesijas? Kodėl negalėtume visiems stojantiesiems į aukštąsias mokyklas, kurie pateikia Lietuvos šaulių sąjungos pažymėjimą, tiesiog už savanorišką tarnybą valstybei pridėti po papildomą konkursinį balą? Ypač kai matome, jog tokia šaulių veikla, atsižvelgiant į visus nelengvus pastaruosius metus (kai teko kovoti su kovidu ir pabėgėliais) tikrai buvo naudinga valstybei.
Pavyzdžiui, už baigtus bazinius karinius mokymus, pagal LAMA BPO informaciją, yra pridedama 0,5 balo, bet ne visi šauliai baigia šiuos mokymus, nes tai yra pasirenkamasis dalykas. O kitais kartais ir ne visuose Lietuvos miestuose yra galimybė šauliams juos baigti.
Tad kodėl papildomo balo sąlyga negalėtų tapti savanorystė? Kai jau ne vienerius metus matome šios veiklos naudą ir reikšmę mūsų miestuose ir apylinkėse. Juk būtent jaunimas gali daugiausiai laiko ir entuziazmo skirti beglobiams gyvūnams, vienišiems seneliams, sunkiai gyvenantiems, arba, kaip šaulių atveju, valstybės gerovei. Tai būtų ne tik paskata siekti aukštojo mokslo, bet kartu ir įsitraukti į visuomenines veiklas, ypač kai šiuolaikiniai vaikai yra stipriai priklausomi nuo išmaniųjų technologijų ir dažnai stinga tiesiog bendravimo įgūdžių.
Suteikim galimybę atsidėkoti šauliams mūsų Valstybės vardu!
Darius Razmislevičius yra LSDP Kauno miesto skyriaus pirmininkas
