Gegužės 12 dienos informacija pagal BNS: „Dėl kritusių pašto paslaugų apimčių Lietuvos paštas, pernai patyręs 6,4 mln. eurų grynojo nuostolio, planuoja didinti paslaugų tarifus bei atleisti apie 600 darbuotojų.“
Netrukus dar ir susisiekimo ministras Marius Skuodis pakomentavo, kad įmonė negali dirbti nuostolingai. Tuo tarpu Lietuvos Respublikos pašto įstatyme rašoma, kad valstybinis Lietuvos paštas „užtikrina universaliųjų pašto paslaugų plėtros atitikimą technikos pažangai bei naudotojų poreikiams“.
Mūsų valstybėje pašto paslaugomis naudojasi daug žmonių. Žinoma, pandemija pagreitino ir pakeitė didelės dalies gyventojų įpročius. Smarkiai išsiplėtė internetinė prekyba, siuntų pristatymas į namus arba paštomatus. Atsirado daug privačių įmonių, kurios siūlo vartotojams įvairiausias paslaugas – pristato siuntas į namus ir paima iš jų netinkamas prekes bet kuriame Lietuvos kampelyje. Tačiau yra ne vienas „bet“.
Ar kas pagalvojo apie tuos gyventojus, kurie dar nėra iki galo įvaldę informacinių technologijų ir dėl to vis labiau yra atskiriami nuo paslaugų? Tokių, kuriems pagrindinė jungiamoji grandis su išoriniu pasauliu yra laiškininkas, yra daug ir keista, kad sostinėje visą Lietuvą atstovaujantys politikai to nežino arba apsimeta nežinantys. Ar tokia valstybinio pašto politika padeda mažinti miesto ir kaimo atskirtį? Tikrai ne.
O ar kas galvoja apie regioninę spaudą ir jos išlikimą? Pirmiausia, ne visi gyventojai skaito elektroninėje erdvėje esančią informaciją. Nemažai žmonių mėgsta pasklaidyti popierinę spaudą, daliai iš jų tai – ritualas. Paskelbus informaciją apie pašto įkainių didinimą, tampa akivaizdu, kad tokie sprendimai tiesiogiai palies ir prenumeruojamų leidinių kainas, redakcijose dirbančių darbuotojų atlyginimus bei darbo vietas. Savaime suprantama, kad, pabrangus paslaugoms, dar labiau sumažės galimybių ne tik užsisakyti, bet ir pristatyti spaudą į atokias vietas. Ir, kad ir kaip būtų liūdna, vėl einama link miesto ir kaimo atskirties didinimo.
Dar vienas neigiamas tokio sprendimo aspektas – ir taip sudėtingų pašto darbuotojų darbo sąlygų pabloginimas. Ar nors vienas Susisiekimo ministerijos valdininkas ar pašto administracijos darbuotojas pabandė aptarnauti gyvenančiuosius kaime ir sutilpti į nustatytas minutes? Ar pabandė dirbti pašto skyriuje, kur eilėse trepsi nekantrūs klientai, pavargę laukti, kol viename aptarnavimo langelyje dirbantis darbuotojas atliks daugybę privalomų operacijų ir dar pasiūlys, ką nors nusipirkti, o kiti du langeliai pasitinka užrašais „Šiuo metu neaptarnaujame“? Rekomenduoju apsilankyti savo kuruojamų sričių objektuose ir pažiūrėti į procesų eigą.
Kaip sako lietuvių patarlė: „Už vieną muštą dešimt nemuštų duoda“.
O kad situacija neatrodytų labai niūriai, siūlau Susisiekimo ministerijos valdininkams perskaityti Lietuvos Respublikos pašto įstatymą, kuriame parašyta, kad „jeigu Vyriausybės nustatyti valstybės paštui didžiausi universaliųjų pašto paslaugų tarifai mažesni už realias kainas, suderintas su konkurencijos priežiūrą atliekančia valstybės institucija, skirtumas dengiamas iš valstybės biudžete numatytų lėšų“.
Gal vis tik vertėtų pagalvoti apie šios srities dotavimą, kad valstybinis paštas būtų ne tik siekianti pelno, bet ir užtikrinanti visuomenės poreikius įmonė.
Jūratė Zailskienė yra LSDP pirmininkės pavaduotoja, Prienų r. savivaldybės administracijos direktorė
