Lietuvos socialdemokratų frakcijos Seime narys Linas Jonauskas, reaguodamas į Valstybės kontrolės atliktą auditą, kuris atskleidė nepakankamą miškų apsaugą, teigia, kad Aplinkos ministerija iššvaistė dvejus metus veltui.
L. Jonauskas pastebi, kad nors valdančiųjų programa nebuvo ambicinga, tačiau ir tokios jiems nepavyksta įgyvendinti.
„Ši Vyriausybė iškėlė tikslą iki 2030 metų miškingumą padidinti iki 35 proc. (dabar jis siekia – 33,7 proc.). Valstybės kontrolė teigia, kad miškingumą didinant tokiais tempais, jis bus pasiektas geriausiai tik 2047 metais. Akivaizdu, kad Aplinkos ministerija per daug užsižaidė procesuose, o realių, į aplinkosauginės padėties gerinimą orientuotų sprendimų vis dar nesulaukiame. Nacionalinis miškų susitarimas užsitęsė. Dar turės gimti strategija ir sprendiniai. Jei viskas vyks tokiais tempais, o Aplinkos ministerija trypčios vietoje, strategijas turėsime tik ministro kadencijos pabaigoje, ne tik nepasieksime miškingumo didinimo tikslų, bet saugomose teritorijose greitai nebeliks ką saugoti“, – sakė L. Jonauskas.
L. Jonauskas mano, kad miškingumą ženkliai padidinti galėtų palengvinta tvarka, kada ne miško žemė būtų įtraukiama į apskaitą kaip miškas.
„Šiandien savaiminiais medžiais apaugusi ne miško paskirties žemė automatiškai tampa mišku, jei medžių vidutinis amžius siekia 20 metų. Iki tol, žemės savininkai, kurie galbūt ateityje norėtų savo ne miško paskirties žemėje ugdyti mišką ir leidžia želti savaime užaugusiems medžiams, yra verčiami mokėti baudas ir išpjauti visus savaiminius medžius. Valstybės kontrolė taip pat atkreipia dėmesį į savaiminius miškus ir greitesnį jų pripažinimo mišku procesą. Savaime susiformavę miškai sudaro 77 proc. visų naujų Lietuvos miškų. Tokie miškai valstybinėje ir privačioje žemėje yra vienas didžiausių potencialų didinant Lietuvos miškingumą. Tereikia juos greičiau įtraukti į miško žemės apskaitą, užtikrinant jų apsaugą ir priežiūrą“, – sakė L. Jonauskas.
Parlamentaras Linas Jonauskas yra įregistravęs Miškų įstatymo pataisų projektą, kuriuo siūlo palengvinti tvarką, kada ne miško žemė būtų įtraukiama į apskaitą kaip miškas. Priėmus jo siūlomas pataisas, tai galima būtų atlikti, jei ne miško žemėje savaime išaugusių medžių vidutinis amžius siektų ne mažiau nei 10 metų arba nepriklausomai nuo jų vidutinio amžiaus, jeigu to prašytų žemės savininkas.
L. Jonauskas taip pat atkreipė dėmesį į Aplinkos ministerijos neveiklumą dėl buveinių apsaugos.
„Punios šilas yra vienas vertingiausių Lietuvoje plytinčių miškų masyvų. Jis yra ir Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ dalis. Tačiau didesnė Punios šilo apsauga ir rezervato išplėtimas pareikalavo daugybės ginčų ir eilės prarastų metų. Tik dabar Vyriausybė patvirtino rezervato išplėtimo projektą. Tačiau tai tik viena saugoma teritorija, kuriai būtina griežtesnė apsauga. Iki 2030 metų tokių miškų vietoje dabar turimo 1 proc. turės atsirasti 10 proc. Kol Aplinkos ministerija trypčioja vietoje, neapsaugotos buveinės nyksta. Gėda, kad vis dar nėra iki galo inventorizuotos biologiniu ir gamtiniu požiūriu svarbios „Natura 2000“ buveinės. Atrodo, kad ministerija daugiau dirba, žarstydama popierius, o ne įgyvendindama realius sprendimus. Todėl ir Valstybės audito pastabos jos atžvilgiu yra teisingos ir pagrįstos, tik klausimas – kada pagaliau bus susiimta ir imamasi spręsti užsitęsusias problemas“, – sakė L. Jonauskas.
