Trečiadienį socialdemokratų Seimo frakcijos nariai susitiko su teisėsaugos pareigūnų profesinių sąjungų atstovais: Seimo nariai iš pirmų lūpų išgirdo, kaip Vyriausybės skubinamą bausmių vykdymo sistemos reformą išgyvena pareigūnai.
Lietuvos teisėsaugos pareigūnų federacijos pirmininkė Loreta Soščekienė, Vilniaus pataisos namų profesinės sąjungos pirmininkas Darius Čekavičius ir Lietuvos Respublikos ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinės sąjungos pirmininkas Kęstutis Pauliukas išreiškė nerimą dėl ateities.
L. Soščekienė sako, kad pareigūnai įdėmiai stebi pertvarkų eigą ir mato realių grėsmių. Profsąjungoms kyla daug klausimų dėl Kalėjimų departamentui pavaldžių įstaigų struktūros, dėl Kalėjimų departamento Mokymų centro infrastruktūros, darbuotojų sveikatos ir saugos.
D. Čekavičius pabrėžia, kad jeigu nebus išspręsti principiniai profsąjungų įvardijami aspektai, pareigūnų organizacijos negalės palaikyti pertvarkos.
K. Pauliukas atkreipia dėmesį į tragišką situaciją dėl pareigūnų trūkumo. Anot profesinės sąjungos pirmininko, su kiekviena pertvarka ši problema tik aštrėja. Jis įspėjo, kad sistemą palieka vis jaunesni: ne pensinio amžiaus, bet vienerių – dešimties metų stažą turintys pareigūnai.
Profsąjungų atstovai akcentavo varganas pareigūnų algas ir didelį nesaugumą darbe: pareigūnai dažnai užpuolami, moterys patiria seksualinį priekabiavimą. O atlyginimai nedidėja, sąlygos – negerėja. Didėja tik krūviai.
„Nėra pinigų“, – tokį standartinį valdžios atsakymą nuolat girdi pareigūnai.
Pavyzdžiui, iš uždarytų Kybartų pataisos namų išėjo apie 120 pareigūnų, Vilniuje vien pataisos namų Saugumo valdymo skyriuje trūksta 21 pareigūno.
L. Soščekienė akcentuoja nežinią: dėl reformos žmonės sutrikę, trūksta informacijos. Valdžia nesugeba komunikuoti su pareigūnais.
Pasak Seimo vicepirmininko, Teisės ir teisėtvarkos komiteto nario socialdemokrato Juliaus Sabatausko, vos gavusi postą, teisingumo ministrė Ewelina Dobrowolska žadėjo Lietuvoje pastatyti bent du naujus kalėjimus. Pati ministrė senuosius kalėjimus vadino kriminalinės kvalifikacijos kėlimo fabrikais. Tačiau dabar apie jokius naujų kalėjimus nebekalbama – tik apie senų naikinimą.
„Teisingumo ministerija privalo suprasti: jeigu bausmių vykdymo sistema nesulauks jau pažadėtų investicijų ir strateginio dėmesio iš politikų, pasekmės gali būti žiaurios“, – įspėja J. Sabatauskas.
Parlamentaras pažymi, kad vis dažnesni atvejai, kai nuteistieji pabėga iš atvirųjų kolonijų ir vis lengviau ištrūksta iš kone griūvančių kalėjimų pastatų.
Bausmių vykdymo sistemos reforma įgyvendinama dviem etapais: pirmasis bus baigtas liepos pradžioje, o antrasis truks iki 2023 m. sausio 1 d. Nuo liepos 1 d. Lietuvos probacijos tarnyba bus atskirta nuo Kalėjimų departamento.
