Seimas priėmė Vandens įstatymo pataisas, kurios įpareigoja hidroelektrinių savininkus įrengti automatines vandens lygio matavimo ir registravimo priemones, o jų duomenis perduoti aplinkos ministro įgaliotai institucijai, kuri kas valandą galės stebėti vandens lygį tvenkinyje, ežere ir žemutiniame jo bjefe bei kontroliuoti, kad jis būtų palaikomas toks, koks nedarytų neigiamo poveikio aplinkai. Taip pat hidroelektrinės savininkui nustačius bent tris reikalavimų pažeidimus arba jam per 3 mėnesius pažeidimų nepašalinus, hidroelektrinė veikti nebegalės.
Pasak įstatymo projekto iniciatoriaus, Lietuvos socialdemokratų frakcijos Seime nario Lino Jonausko, laikas tokiems pokyčiams pribrendo dėl to, kad netinkamai eksploatuojamos hidroelektrinės yra atsakingos ne tik dėl senkančių upių, bet ir mažėjančių žuvies išteklių.
„Aplinkos apsaugos agentūra nustatė net 57 iš 98 hidroelektrines, kurios daro reikšmingą neigiamą poveikį vandens telkinių būklei ir neleidžia pasiekti geros būklės statuso. Su hidroelektrinių veikla siejami dažni, staigūs ir dideli vandens lygio svyravimai upėse, kurie veikia ne tik pačios upės vandenis, bet ir visą biologinę įvairovę. Dėl neatsakingo hidroelektrinių naudojimo, kai siekiant gauti kuo didesnį pelną, nusausinama visa apatinė upės dalis, prarandame vandens telkinius, kuriuose žmonės anksčiau maudydavosi, šalia jų ilsėjosi, drastiškai nusekusiose upėse gaišta žuvys, sutrikdoma žuvų migracija, žūsta lašišinių žuvų ikrai ir taip mažėja jų ištekliai“, – sako L. Jonauskas.
L. Jonauskas teigia, kad vasarą ypač padaugėja skundų dėl išsekusiose upėse dūstančių žuvų, o aplinkosaugininkai dėl to kaltindavo hidroelektrinių savininkus, tačiau iki šiol neturėjo realių instrumentų, kaip sustabdyti gamtą niokojančią veiklą.
„Vasarą nuolat gaunu nuotraukų, kuriose matosi dėl hidroelektrinių veiklos išsekusiose upėse, jų pakrantėse gulinčios išgaišusios žuvys. Po to, kai buvo pastatyta Kauno UAB „Hidroenergija“ hidroelektrinė, jau ne pirmi metai, kai vasarą iki kritinės ribos nusenka Jūros upės ties Balskų kaimu vandenys. Galimai dėl Rokantiškių hidroelektrinės veiklos juntami vandens svyravimai Vilnelės upėje. Tokie svyravimai ypač pavojingi Vilnele migruojančioms ir čia neršiančioms lašišinėms žuvims. Nusekus Vilnelei, žūsta ikrai, iš kurių ritasi lašišos ir šlakiai. Atsiradusi griežtesnė hidroelektrinių savininkų kontrolė leis užtikrinti, kad eksploatuojant hidroelektrines būtų laikomasi visų aplinkosauginių reikalavimų, o tie, kurie nesilaikys, darys pažeidimus, jų neištaisys, paprasčiausiai nebegalės vykdyti savo veiklos“, – sako L. Jonauskas.
