Pirmadienį opozicinės Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) suorganizuotame susitikime su Lietuvos banko (LB) valdybos pirmininku Gediminu Šimkumi aptarta nemažai – nuo bankomatų tinklo iki bankų pelnų, tačiau į bene svarbiausią klausimą – tuo pat metu augančius skirtingų bankų paslaugų įkainius ir ar tai nekelia įtarimų dėl neskaidrių tarpusavio susitarimų – aiškaus atsakymo nepateikta.
Dalis komercinių bankų nuo rugpjūčio pradžios padidino ne tik verslo, bet ir privačių klientų vartojamų paslaugų įkainių dydžius. Likę tai ketina daryti nuo rugsėjo 1 dienos. Įtardami galimą užkulisinį bankų susitarimą socialdemokratai klausė LB vadovo, kaip ruošiamasi apsaugoti gyventojus bei jų interesus, kai daugumos paslaugų bei prekių kainos taip pat kyla.
„Norime sužinoti tikrą informaciją – vasario mėnesį Seimo Biudžeto ir finansų komitete šis klausimas buvo svarstytas, tačiau pakankamai lengvai, tarsi niekas netikėjo, jog situacija taps tokia įtempta. Ar pagrįsti yra bankų paslaugų įkainių pakėlimai?“ – klausė Seimo Audito komiteto pirmininko pavaduotoja, socialdemokratė Rasa Budbergytė.
Pasak G. Šimkaus, tai – sudėtingas klausimas, kadangi kredito įstaigos paslaugų įkainius nustato savarankiškai ir apie tai informuoja klientus. Tuomet jau pastarųjų pasirinkimo klausimas, ar norima toliau naudotis gaunamomis paslaugomis, ar jų atsisakyti.
„Ką daro Lietuvos bankas? Jis, pagal įstatymą, nustato kainą pagrindiniam mokėjimų paslaugų krepšeliui – tai yra minimali paslaugų apimtis, o nustatoma kaina – maksimali, ji šiandien yra 1.45 euro ir dauguma bankų ją taiko. Jei anksčiau mūsų nustatyta kaina buvo mažesnė, tai šiuo metu krepšelių kainos jau yra nustumtos žemyn. Tikslas, kad kiekvienas mokėtojas gautų jam labiausiai tinkamą krepšelį už tinkamą kainą.
Ar yra karteliniai susitarimai, ar bankai kelia kainas kartu? Mes turime specialią instituciją tokiems klausimams spręsti, Konkurencijos tarybą. Praėjusių metų spalį ji atliko preliminarią surinktų duomenų analizę ir nepradėjo tyrimo dėl galimo įstatymo pažeidimo“, – teigė G. Šimkus.
Bankų ir kitų finansų įstaigų paslaugų krepšeliai taip pat yra probleminė sritis – pasak paties LB, jais naudojasi vos 3% gyventojų. Socialdemokratų frakcijos seniūno Gintauto Palucko teigimu, galimos žemo rodiklio priežastys – siūlomos nepakankamos apimties paslaugos arba žmonės paprasčiausiai nežino, jog tokia galimybe galima pasinaudoti ir sutaupyti nemokant už kiekvieną operaciją atskirai.
„Mes kiekvienais metais vertiname krepšelio sudėtį. Girdžiu Jūsų pasiūlymą įtraukti naujas paslaugas ir manau, kad LB pakankamai daug dėmesio skiriame šių aspektų įvertinimui. Geriau yra tai, man atrodo, ko reikia, už mažesnę kainą, nei turėti „fancy“ elementų už didesnę kainą“, – teigė G. Šimkus.
LB vadovo socialdemokratai taip pat teiravosi ir dėl planų plėsti bankomatų tinklą. Anot G. Šimkaus, Lietuvos banko iniciatyva su komercinėmis kredito įstaigomis pasirašytas memorandumas, kuriuo įsipareigota 100 naujų vietovių įrengti pinigų išgryninimo vietas. Tiesa, kaip pripažino G. Šimkus, nuo plano atsiliekama.
„Šiuo metu iš 100 įrengtas 81 bankomatas, iki rugsėjo pirmosios turi būti įrengti ir likę. Šio tikslo siekėme liepos 1 dienai, bet dėl suprantamų aplinkybių – kilusio karo, stringančių tiekimo grandinių, problemų su Kinija – vėluojame, bet tai dienų klausimas, kada jie visi bus parengti naudojimui.
Turbūt kiekvienoje gyvenvietėje po bankomatą nepastatysime. Tikslas, kad 90% gyventojų 10 kilometrų atstumu pasiektų bankomatą ir turėtų galimybę išsigryninti pinigus. Jei bankomatas stovi nenaudojamas tai yra resursų švaistymas“, – atsakydamas į parlamentarės Orintos Leiputės klausimą apie bankomatų tinklo plėtrą kalbėjo G. Šimkus.
