Girdėjote, kaip buvo nušvilptas Visvaldas Matijošaitis per stadiono atidarymą? Pateiksiu Jums kelias priežastis. Mes taip juokėmės, juokėmės iš Šimašiaus siaurinusio Vilniaus gatves. O kaip šiandien atrodo Kęstučio gatvė centre? Iki nelaimės vienas žingsnis – tereikia keleiviui išlipant neatsargiai atsidaryti dureles. Viena iš esminių Kauno arterijų – V. Krėvės prospektas siaurinamas. Iš sunkiasvorio transporto vairuotojo girdėjau: „sugesi, sustosi dešinėje – valandos kamštis garantuotas“. Tarimosi su gyventojais, sklypų, patalpų savininkais yra apskritas nulis. Aš suprantu, kad dviračių takai, miesto žalinimas yra svarbu. Deja techniniame darbų projekte tikrai yra vietų, kur jokio dviračių tako nėra, o numatyta išilgai gatvės esančias parkavimo vietas keisti žolyte ir šaligatviu. Neva miesto pozicija yra perkelti automobilių statymą į vidinis kiemus. Tik tai yra visiška panieka prieigas savo lėšomis jau susitvarkiusiems mieste veikiantiems subjektams.
Yra nuomonės ir yra faktai. Faktas tas, kad miesto tvarkymo skyriaus vedėjas ir jo pavaduotojas neprivalo derinti techninio projekto su visuomene. Jie pučia į vieną dūdą ir jiems niekas neįdomu. Vienintelis būdas juos paveikti yra viešumas. Savivaldybė turi savo teisės skyrių ir jiems nėra problemų pavaikščioti į bylas. Tai net ne korupcija. Tai žmonių mulkinimas.
Pažįstamas teisininkas man teigė, kad jie neatsižvelgia į gyventojų prašymus ir ten nėra jokio racionalumo. Iš principo: „Tu darai kapitalinį gatvės remontą. Tu įspėk žmones. Tu paviešink, tu duok jiems pateikti komentarus. Turi būti elementarus padorumas.“
Gera idėja susidariusiai situacijai spręsti būtų vadinamasis „dalyvaujamasis biudžetas“. „Transparency International“ Lietuvos skyrius (TILS) teigia: „Dalyvaujamojo biudžeto iniciatyvos skatina bendruomenę aktyviau dalyvauti sprendimų priėmimo procesuose, didina pasitikėjimą. TILS apklausų duomenimis, mokyklose, išbandžiusiose dalyvaujamąjį biudžetą, 8 kartus padaugėjo moksleivių, teigiančių, kad labai gerai supranta, kaip veikia jų mokyklos biudžetas, o moksleivių, nieko nežinančių apie mokyklos finansus, sumažėjo daugiau nei 2 kartus. 2021 m. spalio mėn. duomenimis, apie 30 mokyklų ir 22 savivaldybės Lietuvoje jau bent kartą įgyvendino dalyvaujamąjį biudžetą. Nuo 2018 metų, kai įvyko pirmasis dalyvaujamasis biudžetas Lietuvoje, savivaldybių gyventojai jau nusprendė dėl 2,3 mln. Eur. Įprastai savivaldybės kviečia gyventojus siūlyti ir balsuoti dėl idėjų, kurių vertė – nuo 7 iki 150 tūkst. eurų.“ Tai galima permesti į Kauno miesto savivaldybės lygmenį. O jei atiduotume tam 5% biudžeto? Tinklapyje „kaunas.lt“ dabar tūlas pilietis nemato kur ir kodėl skiriami miesto pinigai. Viskas paslėpta po devyniais užraktais. Alternatyvų yra. Artėja pavasarinis tvarkymasis prie balsadėžių.
