Pedagogai ir mokyklų vadovai įspėja: švietimo reformoje numatyta moksleivių pasiekimų vertinimo tvarka gali ne tik sujaukti vaikų gyvenimą, bet ir lemti mažųjų mokyklų griūtį.
Ketvirtadienį Seime surengtoje spaudos konferencijoje mokytojai ragino suteikti dešimtokams „antrą šansą“.
„Ministerija siūlo neleisti dešimtokams likti gimnazijoje, jeigu jie neišlaiko pasiekimų patikrinimo. Taip būtų skaudžiai nukertama galimybė užbaigti ugdymą. Nenuostabu, kad ir tėvai, ir vaikai jau reiškia nerimą. Kodėl aštuntokams numatyta galimybė pasitempti, o dešimtokui pasiekimų vertinimas tampa nuosprendžiu?“, – klausia Rokiškio rajono Juodupės gimnazijos direktorė Dainora Mineikienė.
Seimo Žmogaus teisių komiteto bei Jaunimo ir sporto reikalų komisijos nario socialdemokrato Tomo Bičiūno vertinimu, ministerija stumdo moksleivius ir mokytojus „kaip baldus“, negalvodama apie individą.
„Mažose mokyklose keliems vaikams neišlaikius patikrinimo, gali tekti išformuoti ir pačią klasę. Tuomet ir patikrinimą išlaikę moksleiviai bus perkelti į kitą mokyklą. Pavyzdžiui, gavęs vos dviem dešimtosiomis mažesnį balą turės atsisveikinti su mokykla. Tai žiauru ir neteisinga. Siūlome leisti dešimtokams pasitempti – pagal tą patį modelį, kuris taikomas aštuntokams: vaikams sudaromi individualūs ugdymo planai, jie dirba mažose grupėse“, – paaiškina parlamentaras.
Jeigu Vyriausybė „vis tiek sieks prastumti tokią reformą“, socialdemokratai siūlo tokį sprendimą: klasėms, kuriose dėl pasiekimų patikrinimo neišlaikiusių moksleivių perkėlimo į profesinio mokslo sistemą nebesusidaro klasės komplektas, turėtų būti leista pabaigti ugdymo procesą išimties tvarka.
Elektrėnų „Ąžuolyno“ progimnazijos istorijos mokytojo Audriaus Jurgelevičiaus nuomone, tokiais planais ministerija demonstruoja nepasitikėjimą mokytojų pajėgumu organizuoti ugdymo procesą.
„Vis mažinama mokytojo atsakomybė už ugdymo rezultatus. Dabar siūloma žengti didžiulį žingsnį atgal: į profesinio ugdymo sistemą bus nukreipiami mažesnius pažymius gavusieji. Tokia prievarta vargu ar prisidės prie motyvacijos mokytis“, – įspėja pedagogas.
Pasak Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto docento dr. Liutauro Gudžinsko, vėl brukama neparuošta reforma, kuria būtų pažeistos mokinių teisės.
„Mokinių rezultatai priklauso ir nuo jų socialinės turtinės padėties. Tai, ką siūlo ministerija – žiaurus smūgis regionų politikai, nes būtent mažos regionų mokyklos labiausiai nukraujuos. Vyriausybės siūlymai – vienašališki, nepagrįsti jokiais tyrimais“, – pabrėžia L. Gudžinskas, klausdamas, ko tuomet vertas partijų susitarimas dėl švietimo politikos.
Anot Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos pirmininko Andriaus Navicko, valdantieji „žadėjo vaikus išmokyti matematikos – nepavyko. Dabar norima tiesiog atsikratyti silpnesnių mokinių – bet ar tai išeitis? Juk tikslas turėtų būti išmokyti, o ne pašalinti. Daugelis tik 12-oje klasėje atranda save ir savo polinkius. Niekas ir dabar netrukdo kalbėti su vaikais apie profesiją – kodėl juos reikėtų išmesti? Reikia leisti vaikams rinktis. Ne partija, kaip sovietmečiu, turi nurodinėti, ko jiems reikia“, – įsitikinęs A. Navickas.
Filosofas Ruslanas Baranovas stebisi, kad žadėję perimti skandinaviškus modelius, pagrįstus individualia prieiga, konservatoriai su liberalais staiga puolė diegti „automatinį konvejerį“.
„Viskas pernakt apsivertė aukštyn kojom. Dabar viską lems testavimas. Bet iki 4-os klasės mokiniams išvis nerašomi pažymiai. Tokiu testavimu ir vertinimu vaikai gali būti pastūmėti į savigraužą, pasijusti nevisaverčiai“, – pažymi R. Baranovas.
Socialdemokratai siūlo į patikrinimo neišlaikiusių mokinių papildomo ugdymo procesą įtraukti ir tuos, kurie įvertinti gerai, bet ne aukščiausiais balais.
