Opozicinės Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) pirmininkė Vilija Blinkevičiūtė sako, kad Seimo pirmininkė, konservatorių partijos lyderis ir jų frakcijos seniūnė turėtų išsklaidyti bet kokias abejones, susijusias su galimu slaptos informacijos apie vykdomą ikiteisminį tyrimą nutekinimu buvusiam Seimo nariui Kristijonui Bartoševičiui.
Aukščiausi šalies pareigūnai atsakyti į klausimus galėtų, pasak socialdemokratų, neeilinėje Seimo sesijoje – parlamento posėdį reikėtų sušaukti nedelsiant.
Taip pat socialdemokratai kreipiasi į Generalinę prokuratūrą, kad ši ištirtų, kas K. Bartoševičiui galėjo atskleisti ikiteisminio tyrimo duomenis be leidimo – Baudžiamojo kodekso 247 straipsnis tai padariusiam asmeniui užtraukia atsakomybę.
„Generalinei prokuratūrai pareiškus įtarimus K. Bartoševičiui ir aiškėjant, kad galimos nusikalstamos veikos buvo padarytos jam esant Seimo nariu, kyla pagrįstų klausimų, ar K. Bartoševičiui dar esant Seimo nariu nebuvo atskleista informacija apie vykdomą tyrimą.
Sprendžiant iš viešojoje erdvėje pasirodžiusios informacijos, panašu, kad K. Bartoševičius galėjo iš kažko sužinoti apie prokuratūros veiksmus ir, norėdamas užbėgti įvykiams už akių, staiga nusprendė iš Seimo pasitraukti, kad išvengtų Seimo Statute numatytos neliečiamybės panaikinimo procedūros. Visa tai turi būti ištirta – neturi būti jokių neatsakytų klausimų“, – teigia V. Blinkevičiūtė.
Konservatorių siūlymus vadina „dūmų uždanga“
Socialdemokratų partijos lyderė pabrėžia, kad Generalinės prokuratūros vykdomas ikiteisminis tyrimas turi būti nešališkas ir nepriklausomas.
„Jeigu Generalinė prokuratūra nebūtų kreipusis į Seimą po to, kai K. Bartoševičius skubiai įteikė prašymą atsisakyti Seimo nario mandato, visuomenė apie tokį tyrimą galėjo išvis nesužinoti. Taip pat manome, kad konservatoriai, siūlydami Seimo nario neliečiamybės instituto panaikinimą, tik bando nukreipti temą. Toks siūlymas prieštarauja Konstitucijai. Be to, jei neliečiamybės institutas neegzistuotų, prokuratūra vykdytų tyrimą ir nereikėtų Seimo informuoti“, – sako V. Blinkevičiūtė.
Politikė pabrėžia, kad buvęs galimai įvykdytas nusikaltimas yra prieš vaikus.
„Stovime galimų aukų ir nukentėjusiųjų pusėje – kalbama apie ypatingai sunkius nusikaltimus. Ekspertų teigimu, bylose, kuriose yra nukentėję mažamečiai, trūksta besispecializuojančių advokatų, tad kartu su Vaikų teisių apsaugos tarnyba būtina maksimaliai apsaugoti vaikus, kurie patyrė smurtą. Pernai, kaip pranešta, registruoti net 247 vaikų seksualinio išnaudojimo atvejai. Aiškėja, kad ir švietimo įstaigose specialistai nėra mokomi, kaip atpažinti galimus seksualinius nusikaltėlius ir kitos problemos“, – priduria V. Blinkevičiūtė.
