Daugiau nei 50 tūkstančių eurų. Tiek gali siekti „žvejų verslininkų“, kurie tapo paprasčiausiais brakonieriais, padaryta žala Kuršių mariose. Šis atvejis gerai iliustruoja, kokia svarbi yra aplinkosauginė kontrolė, jos stiprinimas bei, kaip svarbu galutinai iš Kuršių marių ištraukti verslininkų tinklus.
Už didelę žalą aplinkai – baudžiamoji atsakomybė
Didžiausia padėka tenka principingiems aplinkosaugininkams, kurie neišsigando žvejų verslininkų, galimai žvejyboje dalyvavusių įtakingų asmenų ir užfiksavo nusikaltimą.
Manau, kad atėjo laikas dar labiau griežtinti atsakomybę už didelio masto žalą aplinkai. Pritariu ir palaikau Lietuvos Respublikos prezidento iniciatyvą, kad už didelę žalą aplinkai būtų pradėta taikyti baudžiamoji atsakomybė.
Asmuo, padaręs nusižengimą aplinką, kai žala viršija 250 MGL (12500 eur), nebeišsisuktų su maža bauda. Taip pat tokiu atveju aplinkosauginiai nusikaltimai galėtų būti tiriami daug operatyviau ir kokybiškiau. Tokio didelio masto brakonieriavimo atvejis rodo, kad prezidento siūlymas yra savalaikis.
Verslinės žvejybos kontrolė šiandien – neįmanoma
Nors brakonieriavimo mastai miškuose dėl padidintų baudų per paskutinius metus sumažėjo, tačiau verslinėje žvejyboje vis dar yra daug pilkųjų zonų, kuriomis naudojasi brakonieriai. Plačiai žiniasklaidoje nuskambėjęs „verslininkų“ pričiupimas brakonieriaujant gali būti tik vienas tokio masto atvejis iš daugybės.
Akivaizdu, kad verslinė žvejyba negali būti tinkamai kontroliuojama dėl aplinkosaugininkų trūkumo. Pirmiausia situaciją reikėtų pradėti keisti nuo aplinkosaugininkų, kurie tikrai dirba sudėtingomis sąlygoms, bandydami apsaugoti mūsų gamtą, jos išteklius. Būtina ženkliai padidinti jų atlyginimus, gerinti darbo sąlygas, kad tarnyba taptų patraukli ir į ją ateitų nauji žmonės.
Gamtininkai jau dešimtmetį perspėja dėl prastos Kuršių marių žuvų išteklių būklės, visuomenė laukia valdančiųjų sprendimų, o verslinės žvejybos draudimo Kuršių mariose įtvirtinimas visai nepasistūmėjo.
Verslinė žvejyba, kurią sunku kontroliuoti, smarkiai prisideda prie tolimesnio ir taip kritinėje būklėje esančių žuvų išteklių mažėjimo. Prie to prisideda ir sunkiai pažabojamas brakonieriavimas. Šalia verslininkų tinklų statomi ir brakonierių tinklai, todėl tik kai mariose neliks tinklų, aplinkosauginė kontrolė taps įmanoma.
Brakonieriavimą pridengs tautiniu paveldu?
Šiandien teigiamiems pokyčiams reikia principingo valdančiųjų žingsnio – baigti pataikauti verslininkams ir galutinai apriboti verslinę žvejybą Kuršių mariose.
Šią savaitę įregistravau pasiūlymą Žuvininkystės įstatymo pataisoms, kuriomis siūlau vidaus valstybiniuose telkiniuose leisti tik specializuotą verslinę stintų žvejybą. Vidaus vandenyse, tarp jų – ir Kuršių mariose, siūlau verslininkams nesuteikti jokių išlygų.
Paskutinis Žuvininkystės įstatymo pakeitimo projektas, pateiktas Seimo valdančiųjų, palieka per daug išlygų, atveriančių erdvę piktnaudžiavimui. Įstatymo projektu siūloma įtvirtinti, kad verslinė žvejyba ir toliau galėtų egzistuoti kaip tautinis paveldas.
Nereikia savęs apgaudinėti, kad leidžiant verslinę žvejybą, kaip tautinį paveldą, sulauksime kažkokių pokyčių. Tai yra erdvė piktnaudžiavimui. Tą įrodo ir paskutinis paviešintas brakonieriavimo atvejis Kuršių mariose. Įmonei, kuri buvo sučiupta brakonieriaujanti, nuo 2022 metų yra suteiktas tautinio paveldo statusas žvejybai traukiamuoju tinklu.
Neabejoju, kad įmonės, šiuo metu užsiimančios versline žvejyba, lengvai gaus sertifikatus, kurie patvirtina jų veiklą, kaip tautinį paveldą, ir toliau žvejos, kaip žvejojusios, niekieno nekontroliuojamos.
Jei vietoje tinklų Kuršių mariose uždraudimo verslinei žvejybai bus pridaryta išlygų, brakonieriavimą patys konservatoriai pavers tautiniu paveldu.
