Nuaidėjus žiniai, kad kitais metais bus didinamas kelių mokestis, socialdemokratai prašo susisiekimo ministro Mariaus Skuodžio atsakyti, kada šis pradės rūpintis katastrofiška Lietuvos kelių būkle. Taip pat, pasak jų, kyla klausimų ir dėl M. Skuodžio atsakomybe susijusia su tarpmiestinių autobusų krize, kuomet buvo panaikinti 22 gyventojams svarbūs maršrutai.
Anot socialdemokratų, M. Skuodis turėtų pagaliau užtikrinti, kad surenkamos lėšos iš kelių mokesčio, degalų akcizų ir kitų šaltinių nebūtų „taškomos kur papuola“, o naudojamos duobėmis išvagotų kelių atnaujinimui.
Seimo Ekonomikos komiteto vicepirmininko socialdemokrato Gintauto Palucko teigimu, M. Skuodis nesugeba užtikrinti lėšų „net labiausiai susidėvėjusių kelių atkūrimui“.
Ar užteks pilietinės drąsos kam nors iš valdančiųjų pasakyti, kad karalius nuogas? Susisiekimo ministras visiškai prarado įtaką susisiekimo srityje.
„Pirminiame kelių fondo projekte net 80 proc. surinktų mokesčių buvo skiriama keliams. Kitaip tariant, lėšos buvo naudojamos tikslingai kelių infrastruktūros gerinimui. Dabar mokesčių dalis skirta keliams nusmuko iki 52 proc. O dabar prognozuojama, kad kitais metais lėšų keliams dar sumažės. 2021 metais 40 proc. Lietuvos kelių buvo įvertinti kaip neatitinkantys reikalavimų, šiandien situacija dar blogesnė.
E. tollingo sistemos diegimas patyrė visišką fiasko, tad lėšų šaltiniai vis traukiasi. Tenka pripažinti, kad ministro autoritetas valdančiojoje koalicijoje taip susilpnėjo, kad jis nesugeba net pasirūpinti, jog lėšų užtektų susidėvėjusiems keliams atkurti, jau nekalbu apie naujų projektų kūrimą. Ar užteks pilietinės drąsos kam nors iš valdančiųjų pasakyti, kad karalius nuogas? Susisiekimo ministras visiškai prarado įtaką susisiekimo srityje“, – komentuoja G. Paluckas.
Vertindamas krizę tolimojo susisiekimo rinkoje, kai per pusmetį, kaip skelbta, pasitraukė 5 vežėjai, ir neliko 22 maršrutų, G. Paluckas tikina, jog tai yra „neapgalvotų M. Skuodžio sprendimų rezultatas“.
„Seimo Ekonomikos komitete ne kartą įspėjome, kad M. Skuodžio planuojamos transporto kodekso pataisos gali stipriai destabilizuoti situaciją viešojo transporto srityje. Tačiau ministras – deklaruodamas nepagrįstą lūkestį skatinti konkurenciją – nusprendė pataisas vis tiek stumti „buldozeriu“. O tada atsitiko taip, kaip ir numatėme: vežėjams pasidarė per brangu organizuoti mažiau pelningus maršrutus ir jie movė lauk. Dabar vežėjai konkuruos tik dėl pelningų maršrutų, o mažuose miesteliuose žmonės liks be jokio susisiekimo. Konkurencija autobusų srityje, kitaip tariant, augs paprastų žmonių gerovės sąskaita. Toks ir buvo ministro tikslas?“ – klausia G. Paluckas.
Primename, kad nuo kitų metų didės mokesčiai už magistralinių Lietuvos kelių naudojimą – maksimalus metinis tarifas sieks beveik 3,1 tūkst. eurų, arba 4 kartus daugiau nei dabar – tam liepos 12 d. posėdyje pritarė Ministrų kabinetas.
