Sveikatos apsaugos ministrui neigiant problemas, Seimo narys socialdemokratas Julius Sabatauskas pažymi, kad dabartinei valdžiai pavyko „iš gydymo įstaigų išguiti ir gydytojus, ir pacientus“.
Anot parlamentaro, per pandemiją į duobę įpuolusi Lietuvos sveikatos sistema iš jos nebeišlipa. Po pandemijos žmonės masiškai ieško medicininės pagalbos dėl uždelstų problemų, o ją gauti – vis sunkiau.
„Šią vasarą beveik visiškai sustojo Zarasų ligoninės darbas, kai iš jos pasitraukė visa komanda pagrindinių gydytojų. Krizė ištiko gydymo įstaigas Raseinių ir Skuodo savivaldybėse“, – primena parlamentaras.
Komentuodamas ministro Arūno Dulkio frazę, esą situacija Zarasų ligoninėje stabili, J. Sabatauskas įtaria, kad ministras „trolina“ ir gydytojus, ir ligonius.
„Gyvybės požymių beveik neberodančios institucijos būklę pavadinti stabilia – tai makabriška. Gal ministras tokią diagnozę išrašytų ir pagalbos nesulaukiančiam mirštančiam ligoniui?“, – piktinasi parlamentaras.
J. Sabatauskas konstatuoja, kad pati sveikatos sistemos reforma tampa rizikos veiksniu, dėl kurio serga ir miršta žmonės.
„Pacientai ir toliau priversti po kelis mėnesius laukti gydytojo konsultacijų. Neverta nė aiškinti, kuo tai gresia kardiologinių, psichikos ir kitų ligų ištiktiems žmonėms“, – vardija parlamentaras.
Jis primena, kad gydytojų trūksta ir sostinėje, ir didmiesčiuose, o regionuose jų jau praktiškai nelieka.
„Didžiųjų miestų, ypač Vilniaus, gydymo įstaigose kritiškai trūksta slaugytojų. Tai paralyžiuoja įstaigų darbą ne mažiau kaip gydytojų trūkumas. Medikai apkrauti biurokratinėmis nesąmonėmis, didžiąją dalį savo laiko jie tiesiog iššvaisto pildydami formas.
Tuo metu gydymo įstaigose, į kurias eilėse žmonės laukia po keletą mėnesių, gana tuščia. Peršasi išvada, kad savo reformomis sveikatos ministras sėkmingai išgujo iš gydymo įstaigų ir gydytojus, ir pacientus“, – stebisi J. Sabatauskas.
Parlamentaras prognozuoja, kad, savivaldybėse uždarius akušerinius ir chirurginius skyrius, „į užsienius išvažiuos ar anksčiau į pensiją išeis ne tik stacionarines paslaugas teikiantys, bet ir poliklinikose dirbantys gydytojai“.
Laukimo eilės tik ilgės, nes pacientai važiuos pagalbos į didmiesčius.
„Kaimiškųjų regionų gyventojai buvo raminami, kad rajonuose bus pradėtos teikti pavėžėjimo paslaugos. Bet realybė kitokia: tuos 50 ar 100 kilometrų pacientą veža šeimos nariai, artimieji.
Juk buvo galima Europos Sąjungos lėšomis kiekvienai ligoninei, kurioje naikinami skyriai, nupirkti 2–3 greitosios pagalbos automobilius, Ligonių kasų lėšomis apmokėti pavėžėjimus. Kodėl buvo atsisakyta reanimobilių kardiologiniams ligoniams? Priepuolio ištikti pacientai būdavo vežami į artimiausią širdies chirurgijos skyrių. Kas dabar jų laukia?“ – klausia J. Sabatauskas.
