Praėjus lygiai metams po keturmečio Matuko žūties nuo artimųjų rankos – priimti vaikų apsaugą nuo visų rūšių smurto įtvirtinantys įstatymai, iš esmės pertvarkoma vaiko teisių apsaugos sistema. Tačiau įstatymų taikymas, visų rūšių smurto prieš vaikus atpažinimas kol kas tampa iššūkiu teisėsaugos pareigūnams.
Seimo socialdemokratų partijos frakcija trečiadienį susitiko su Policijos generaliniu komisaru Linu Pernavu, Generalinės prokuratūros prokurorais, kitais pareigūnais, taip pat Vaiko teisių apsaugos kontroliere Edita Žiobiene bei Vaikų teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos atstovais aiškintis, kodėl nemažai atvejų, kai nutraukiami ikiteisminiai tyrimai, nors mažamečiai akivaizdžiai patiria psichologinį smurtą.
Pavyzdžiui, žiniasklaidoje nuskambėjusi istorija, kai vaiko mama įrašė, kaip darželio darbuotoja vaiką vadina distrofiku, isteriku, jis buvo gąsdinamas diržu, barimu, kad gaus „šiknon“. Tuo tarpu įvykį tyrę pareigūnai nenustatė, kad veika turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.
Policijos generalinis komisaras L. Pernavas tikino, kad policija visus smurto prieš vaikus atvejus fiksuoja ir pradeda ikiteisminius tyrimus. Policijos vadovas teigė, kad policininkų mokymai vyksta, tačiau iškėlė ir problemas – dėl vaikų paėmimo iš šeimų, kuriose smurtaujama.
Policininkams taip ir neaišku, kur dėti vaiką per 6 valandas, per kurias turi atvykti vaikų teisių tarnybos atstovai ir jį perimti, taip pat – ar pakaks psichologų, nuo šių metų liepos 1 dienos turėsiančių dalyvauti kiekvienoje nepilnamečių apklausoje, kai įtariamas smurtavimas. L. Pernavas pripažįsta, kad policijai nauja reagavimo tvarka įtariant smurtą prieš vaikus – kol kas yra iššūkis.
Panašiai situaciją vertino ir Generalinės prokuratūros prokuroras Arūnas Meška. „Iš apylinkių prokurorų gauname nerimo signalų, ar tikrai turėsime pakankamai psichologų, nes jie turi irgi būti apmokyti ir licencijuoti,“ – sakė jis.
„Psichologai, turintys dalyvauti vaikų apklausose – problema, nes kol kas nėra nė vieno tokio licencijuoto psichologo. Reikės kalbėtis su už šį klausimą atsakingais Teisingumo ministerijos vadovais, taip pat teks kviestis ir sveikatos apsaugos ministrą, kuris nesutiko, kad vaikų apklausose dalyvautų Teismo ekspertizės centro psichiatrai,“ – teigia Seimo socialdemokratų partijos frakcijos seniūnas Juozas Olekas.
[blockquote author=”Juozas Olekas” sc_id=”sc1308609877891″]Psichologai, turintys dalyvauti vaikų apklausose – problema, nes kol kas nėra nė vieno tokio licencijuoto psichologo. Reikės kalbėtis su už šį klausimą atsakingais Teisingumo ministerijos vadovais, taip pat teks kviestis ir sveikatos apsaugos ministrą, kuris nesutiko, kad vaikų apklausose dalyvautų Teismo ekspertizės centro psichiatrai[/blockquote]
„Ir patiems teisėsaugos pareigūnams trūksta gebėjimų ir kompetencijos. Į mokymų kokybę reikia žiūrėti atsakingiau. Tiesiog, gyvenimiški atvejai rodo, kad pareigūnai reaguoja ištiria atvejus, kai smurtas aiškiai matosi ant vaiko – mušimo žymės ar sužalojimai. Tačiau yra ir kitos smurto rūšys ne tik fizinis, bet ir psichologinis, seksualinis ir vaiko nepriežiūra. Visų jų pasekmės gali būti ne mažiau skaudžios ir netgi tragiškos, todėl būtina, kad teisėsaugos darbuotojai identifikuotų visokį smurtą“ – sako Seimo narė Dovilė Šakalienė.
Socialdemokratų frakcijos nariai taip pat ketina peržiūrėti atsakomybę už smurtą prieš vaikus – Baudžiamojo kodekso ir Administracinių nusižengimų kodekso sankcijas. Smurto šeimose atvejais dažnai neužtenka nubausti smurtaujančius prieš vaikus tėvus, tai yra atimti iš tos šeimos pinigus. Svarbiau yra pakeisti tėvų elgesį, reikia dirbti su tokiomis šeimomis.