Opozicinė Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP) ketvirtadienį kreipėsi į švietimo, mokslo ir sporto ministrą Gintautą Jakštą – ragina neneigti gilėjančių problemų mokyklose, audituoti pradėtas reformas ir tartis su teisėtus reikalavimus keliančiomis ir streikuoti besiruošiančiomis mokytojų profesinėmis sąjungomis.
Apie tai kalbama švietimo ministrui ketvirtadienį išsiųstame LSDP atstovų laiške.
„Švietimo bendruomenė dėl susiklosčiusios situacijos piktinasi pagrįstai: nauji vadovėliai laiku neparengti, trūksta apie 600 mokytojų, o partijų susitarimas dėl švietimo pažeidinėjamas. Tuo metu ministras dėsto, kad viskas gerai. Maža to, daugelį bėdų jis permeta spręsti pačioms mokykloms ir mokytojams, tarsi ministerija už tai nebūtų atsakinga. Ar ministras atvers akis ir pripažins savo klaidas? Galimi mokytojų streikai yra valdančiųjų neveiklumo pasekmė, tad susiklosčiusią padėtį vertiname kritiškai“, – sako LSDP pirmininkė Vilija Blinkevičiūtė.
Buvęs švietimo ministras: mokytojai yra pasipiktinę – ministerija savo darbus permeta jiems
Buvęs švietimo ir mokslo ministras dr. Remigijus Motuzas atkreipia dėmesį, kad augant nepasitenkinimui mokyklų ugdymo kokybe ir mokytojų atlyginimais, sparčiai kuriasi privačios mokyklos, kurių skaičius per pastaruosius metus išaugo.
„Pavyzdžiui, Vilniaus mieste net kas trečia bendrojo ugdymo įstaiga yra privati, taigi judama link švietimo sistemos centralizavimo ir privatizavimo. Ir taip gilinama žmonių nelygybė. Gėdinga, kad ministras negirdi švietimo bendruomenės ir visuomenės nuogąstavimų ir, skelbdamas naujas tvarkas, bando įrodyti, kad visoms reformoms yra tinkamai pasirengta, kad skirtas papildomas finansavimas pasirengimui dirbti su atnaujintomis ugdymo programomis ir naujiems vadovėliams įsigyti. Deja, pedagogų atlyginimai dėl to praktiškai nedidėja, o už tas lėšas vienam mokiniui galima nupirkti tik po vieną vadovėlį“, – lygina jis.
Švietimo bendruomenės susirūpinimą, pasak jo, kelia ir tai, kad, prasidedant naujiems mokslo metams, mokykloms trūksta apie 600 pedagogų.
„Daugiausia šių mokomųjų dalykų – pradinių klasių, lietuvių kalbos ir literatūros ir matematikos. Dalis pedagogų, ypač pradedančiųjų, mokyklą palieka dėl nuolatinių varginančių reformų, mokinių skaičiaus klasėse augimo ir neigiamos emocinės aplinkos. Be to, mokyklų vadovai yra pasipiktinę, kad ministras visą atsakomybę dėl pedagogų trūkumo perkelia ant jų pečių. Toks ministro veikimas – tarsi veidmainiavimas, permetant atsakomybę kitiems“, – vertina R. Motuzas.
Gudžinskas: jei ministerija taip elgsis ir toliau, kokybiškas švietimas bus prieinamas tik turtingiesiems
LSDP vicepirmininkas bei partijos Švietimo, mokslo ir sporto komiteto vadovas dr. Liutauras Gudžinskas primena, kad „nepaisant personalinių ministerijos vadovybės pokyčių valdantieji ir toliau demonstratyviai ignoruoja švietimo bendruomenės nusiskundimus dėl per jėgą stumiamų, neapgalvotų reformų“.
„Matome, kad naujasis ministras tęsia savo pirmtakės nubrėžtą liniją. Juk švietimo bendruomenės atstovai jau kurį laiką skambina pavojaus varpais dėl „buldozeriu“ stumiamų švietimo sistemos pertvarkų. Daugeliui atrodo, kad reformos daromos tik dėl vaizdo, bandant užmaskuoti vis didėjančias problemas, tokias kaip mokytojų trūkumas ir prastėjantys mokinių pažangumo rodikliai. Juk pagrindiniai, nors ir neminimi, reformų tikslai – švietimo sistemos centralizavimas bei privatizavimas – neišvengiamai nuves link švietimo sektoriaus griūties, – nelygybės augimo, švietimo paslaugų prieinamumo mažėjimo. Jeigu ir toliau valdantieji tęs tokią švietimo politiką, kokybiškas švietimas bus pasiekiamas tik turtingiesiems“, – sako L. Gudžinskas.
Primename, kad Lietuvos švietimo darbuotojų profesinė sąjunga (LŠDPS) praėjusį antradienį nusprendė, kad rugsėjo 15 d. skelbia įspėjamąjį, o nuo rugsėjo 29 d. – tikrąjį streiką. Be to, pedagogai pranešė, jog oficialiai traukiasi iš kolektyvinių derybų su ŠMSM.
Tuo metu švietimo, mokslo ir sporto ministro Gintauto Jakšto teigimu, ministerija dėl mokytojų planuojamo streiko ketina kreiptis į teisininkus. Anot ministro, ar streikas yra teisėtas, galėtų atsakyti tik teismas, tačiau, pažymi G. Jakštas, to gali neprireikti, nes profesinės sąjungos yra linkusios derėtis.
***
Žemiau – visas LSDP laiškas ministrui:
Gerbiamas švietimo, mokslo ir sporto ministre Gintautai Jakštai,
mes ne kartą atkreipėme Jūsų vadovaujamos ministerijos dėmesį į krizinę situaciją, siūlydami svarbiausių problemų sprendimų būdus.
Bendrojo ugdymo įstaigų vadovai ir pedagogai taip pat perspėjo, kad vienu metu pradėta per daug reformų, kurios stumiamos, nėra parengtos ir kad jos turės neigiamų padarinių ugdymo kokybei bei emocinei aplinkai mokyklose. Tačiau į tai neįsiklausoma, nekreipiama dėmesio ir atvirai deklaruojama, kad svarbiausias tikslas yra reformų vykdymas.
Nežiūrint į tai, kad ugdymo įstaigų vadovai, Mokinių tėvų asociacija ir kitos suinteresuotos nevyriausybinės organizacijos siūlė atidėti perėjimą prie atnaujinto ugdymo turinio, nes mokytojai tam yra neparengti, nėra vadovėlių, mokymo priemonių, į jų nuomonę nebuvo atsižvelgta, visą pasirengimo atsakomybės naštą užkraunant mokytojui.
Deja, ministerija negirdi švietimo bendruomenės ir visuomenės nuogąstavimų ir, skelbdama naujas tvarkas, bando įrodyti, kad visoms reformoms yra tinkamai pasirengta, kad skirtas papildomas finansavimas pasirengimui dirbti su atnaujintomis ugdymo programomis ir naujiems vadovėliams įsigyti. Tačiau realybė yra kitokia: pedagogų atlyginimai dėl to praktiškai nedidėja, o už tas lėšas vienam mokiniui galima nupirkti tik po vieną vadovėlį.
Mokyklų bendruomenes nuvylė ir šiais mokslo metais startuojantis ,,Tūkstantmečio mokyklų“ projektas. Dėl formalių atrankos kriterijų jis nepasieks užsibrėžto tikslo – sumažinti mokinių atotrūkį tarp skirtingų mokyklų, pagerinti ugdymosi sąlygas. Kita vertus, švietimo sektoriuje atsiranda pavojus sukurti dviejų greičių išsilavinimo sistemą.
Susirūpinimą kelia ir tai, kad, prasidedant naujiems mokslo metams, Lietuvos mokykloms trūksta 600 pedagogų, daugiausia šių mokomųjų dalykų – pradinių klasių, lietuvių kalbos ir literatūros ir matematikos. Dalis pedagogų, ypač pradedančiųjų, mokyklą palieka dėl nuolatinių varginančių reformų, mokinių skaičiaus klasėse augimo ir neigiamos emocinės aplinkos. Ministerija nesivargina ieškoti išeities ir imtis konkrečių priemonių mokytojų rengimo sistemai pertvarkyti, skatinti jau dirbančius pedagogus ar sutelkti visas pastangas mokytojo profesijos prestižui padidinti. Mokyklų vadovai yra pasipiktinę, kad ministerija visą atsakomybę dėl pedagogų trūkumo perkelia ant jų pečių.
Viena iš opiausių problemų išlieka mokytojų atlyginimai. Nesuprantama pozicija, kodėl yra nevykdomas 2020 m. pasirašytas politinių partijų susitarimas ,,Dėl Lietuvos švietimo politikos“, kuriame įsipareigota pedagogams užtikrinti stabiliai augantį darbo atlygį, kuris 2024 m. turėtų sudaryti 130 proc. vidutinio darbo užmokesčio dydžio. Dėl to, kad vėluojama įgyvendinti prisiimtus įsipareigojimus, švietimo darbuotojų profsąjungos rengiasi įspėjamajam streikui. Manome, kad savo pažadus reikia vykdyti, nes mokytojai savo reikalavimais siekia ne prabangaus, bet oraus gyvenimo.
Augant nepasitenkinimui mokyklų ugdymo kokybe ir mokytojų atlyginimais, sparčiai kuriasi privačios mokyklos, kurių skaičius per pastaruosius metus labai išaugo. Pavyzdžiui, Vilniaus mieste jau net kas trečia bendrojo ugdymo įstaiga yra privati. Švietimo privatizacija didina socialinę atskirtį ir sudaro nelygias galimybes visiems mokiniams siekti kokybiško išsilavinimo. Švietimo privatizacijos neišvengsime, jeigu ir toliau nebus imtasi veiksmų nevalstybinių mokyklų teisiniam reguliavimui, ypač finansiniam, peržiūrėti.
Kritiškai vertiname situaciją, kad šalyje blogėja situacija teikiant švietimo pagalbą. Reikiamą pagalbą gauna tik kas antras vaikas, apie 20 proc. ugdymo įstaigų neturi nė vieno specialisto (psichologo arba specialiojo pedagogo). Mokyklų fizinė aplinka yra nepakankamai parengta judantiems neįgaliųjų vežimėliais ar turintiems regėjimo negalią. Visa tai rodo, kad kol kas nėra sudarytos sąlygos įtraukiajam ugdymui organizuoti.
Nerimą kelia, kad nemažėja skaičius vaikų, nelankančių mokyklos. Stebina, kad ministerija nemato problemos, tvirtindama, kad daugiausia tai esantys vaikai su tėvais išvykę į užsienį ir nedeklaravę išvykimo. Kodėl bijome pripažinti, kad keli tūkstančiai vaikų mokyklos nelanko dėl socialinių, psichologinių ar kitų priežasčių. Garsiai bijome kalbėti ir apie tai, kad dalis nepilnamečių iki 16 metų jau yra pabandę alkoholio ar net yra priklausomi nuo narkotikų ir nesugebama suskaičiuoti mokyklos nelankančių vaikų. Turime pasiekti, kad kiekvieno vaiko išsilavinimas kuo mažiau priklausytų nuo neigiamų socialinių, ekonominių ir kultūrinių aplinkos sąlygų.
Raginame Jus atkreipti dėmesį į aukščiau išdėstytus argumentus ir tartis su teisėtus reikalavimus keliančiomis ir streikuoti žadančiomis mokytojų profesinėmis sąjungomis, palaikyti orų ir konstruktyvų bendradarbiavimą su visa švietimo bendruomene.
