Opozicinė Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP) nuosekliai laikosi savo dar pernai pateiktų pasiūlymų dėl papildomo gynybos finansavimo ir Ingridos Šimonytės Vyriausybę ragina pagaliau apsispręsti – teikti konkrečius įstatymų projektus Seimui.
Socialdemokratų lyderė Vilija Blinkevičiūtė atkreipia dėmesį, kad tiek politinės partijos, tiek profesinės sąjungos, tiek verslas yra pateikę savo siūlymus dėl galimų lėšų šaltinių.
Blinkevičiūtė skeptiškai vertina Vyriausybės vadovės bandymus „tempti laiką“ – organizuoti vis naujus pasitarimus dėl gynybos finansavimo. Pasak politikės, I. Šimonytė „taip bando užmaskuoti Vyriausybės neveiklumą ir ryžto stoką“.
„Vyriausybės pareiga – teikti konkrečius įstatymų projektus parlamentui, o ne organizuoti nesibaigiančius diskusijų būrelius. Pasiūlymų dėl papildomo gynybos finansavimo – apstu, visi savo nuomonę yra išsakę.
Tik pati Vyriausybė kol kas yra neapsisprendusi ir jau keturis mėnesius trypčioja vietoje. Vis daugiau ženklų rodo, kad tos begalinės diskusijos niekur neveda ir yra konservatorių rinkimų kampanijos dalis“, – teigia V. Blinkevičiūtė.
Politikė pabrėžia, kad socialdemokratų palaikymo Seime sulauks siūlymai, kurie neužkraus papildomos finansinės naštos pažeidžiamiausiems visuomenės nariams: didinti juridinių asmenų pelno mokestį, išleisti gynybos obligacijas, peržiūrėti mokestines lengvatas.
„O konservatorių siūlymas didinti PVM – visiškai nepriimtinas. Pati finansų ministrė pripažįsta, kad tai taptų neproporcinga našta žmonėms, nes PVM padidinimas reikštų visų prekių ir paslaugų brangimą“, – pažymi V. Blinkevičiūtė.
Šakalienė: sunku suprasti, kodėl vis dar neišleistos gynybos obligacijos
LSDP vicepirmininkė, Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto narė Dovilė Šakalienė akcentuoja, kad socialdemokratai dar pernai pateikė tvarius gynybos finansavimo šaltinius.
„Praėjusių metų pradžioje pasiūlėme apmokestinti bankų viršpelnius – ir tik po ilgų Vyriausybės trypčiojimų galiausiai ši idėja buvo realizuota įvedant laikiną bankų „solidarumo mokestį“. Siūlėme ir tebesiūlome apsižvalgyti regione ir keisti juridinių asmenų pelno mokestį. Latvijoje, Lenkijoje, Suomijoje, Švedijoje bazinis pelno tarifas yra 20 proc. ar daugiau“, – komentuoja D. Šakalienė.
Ji atkreipia dėmesį, kad „ir skolinimasis, kaip galimybė, toli gražu nėra tokia ribota, kaip metų pradžioje mėgino teigti konservatorių lyderiai“.
„Lietuvos banko vertinimu, papildomas dalies reikiamų lėšų skolinimasis gynybos poreikiams patenkinti reikšmingos įtakos valstybės skolos tvarumui neturėtų“, – pažymi D. Šakalienė.
Pasak politikės, kelią visuomenėje ir tarp politikų pamažu skinasi ir socialdemokratų idėja išleisti gynybos obligacijas.
„Gyventojai pernai išpirko kone už 200 mln. eurų Vyriausybės išleistų obligacijų. Žmonės vis aktyviau klausinėja, kada bus leidžiamos gynybai skirtos obligacijos, netgi pasirengę jas įsigyti be jokių procentų. Sunku suprasti, kodėl neišleidžiama Gynybos obligacijų emisija be atidėliojimų“, – komentuoja D. Šakalienė.
Be kita ko, socialdemokratai ragina inicijuoti derybas su Europos Komisija dėl pigių kreditų vystant gynybos pramonę, nes, kaip pažymi D. Šakalienė, gynybos pajėgumų stiprinimas yra bendras visos Europos interesas.
