Susisiekimo ministerijai kartojant, esą kelių būklę pavyko stabilizuoti, socialdemokratai atkreipia dėmesį į tai, kad, ministerijai tiesiogiai pavaldžios bendrovės „Kelių priežiūra“ duomenimis, jau net pusė kelių yra itin prastos būklės, nors visai neseniai buvo pranešama, kad tik 40 proc. valstybinių kelių neatitinka kokybės kriterijų.
Už 21 tūkst. km valstybinės reikšmės kelių priežiūrą atsakingos įmonės generalinis direktorius išsitarė, kad blogos arba labai blogos būklės valstybinių kelių mūsų šalyje yra jau 50 proc., o tai reiškia, kad keliai toliau byra.
Seimo narys socialdemokratas Eugenijus Sabutis atkreipia dėmesį, kad šioje liūdnoje statistikoje visiškai neminimi savivaldybėms priklausantys keliai, taigi tikroji situacija yra dar liūdnesnė.
Pasak parlamentaro, prasti keliai jau tapo dabartinės Vyriausybės „vizitine kortele“ ir Lietuvos reputacijos bruožu.
„Mūsų šalis vis garsiau įvardijama ne tik brangia šalimi gyventi, bet ir valstybe su itin prastais keliais.
Kas antras valstybinės reikšmės kelias Lietuvoje yra itin prastas ir kelia pavojų eismo saugumui. Prieš metus susisiekimo ministras M. Skuodis tvirtino, esą kelių būklę pavyko stabilizuoti. Jo vadovaujama ministerija ne kartą žadėjo, kad iki 2025 m. mūsų valstybėje turėtų likti tik 31 proc. kelių, neatitinkančių kokybės kriterijų. Deja, nuo tada keliai stabiliai degradavo“, – pažymi E. Sabutis.
Kelių infrastruktūrą ištiko „klinikinė mirtis“
Jo vertinimu, Lietuvoje dar nėra buvę tokios beviltiškos padėties, kad net pusė šalies kelių būtų tokios apverktinos būklės.
„Kalbame apie daugiau kaip 10 tūkst. km kelių, kurie neatitinka reikalavimų.
Valstybinės reikšmės keliai – tai pagrindinės šalies arterijos, kurios daro tiesioginę įtaką ekonomikos rodikliams, fizinių asmenų judėjimui, pagaliau mūsų šalies apginamumui. Ekspertai aiškiai įvardijo: norint, kad Lietuvos kelių būklė taptų bent patenkinama, reikia skirti 1 mlrd. eurų per metus. Deja, per dabartinės valdžios kadenciją kelių tinklas patyrė 0,5 mlrd. eurų deficitą per metus“, – pažymi socialdemokratas.
E. Sabutis apgailestauja, kad Susisiekimo ministerija taip ir nesugebėjo įsteigti Kelių fondo.
„Kelių finansavimui būtinas pastovus pajamų šaltinis – juo galėtų tapti kelių infrastruktūros fondas.
Mūsų kaimynė Lenkija turi puikiai veikiančią sistemą: į valstybinio Lenkijos banko valdomą fondą nukreipiamos iš kelių mokesčių, vinječių, degalų akcizo bei kitų mokesčių surenkamos lėšos, fondas turi teisę skolinti ir skolintis. Mūsiškiai galėtų pasimokyti iš kaimynų, jei patys nieko nesugalvoja“, – sako parlamentaras.
Jis primena, kad daugelis valstybinių ir savivaldybėms priklausančių kelių, tiltų ar viadukų taip ir nesulaukė būtinojo remonto – toliau po truputėlį byrėjo.
„Lietuvos kelių infrastruktūrą ištiko klinikinė mirtis.
Vasarą Finansų ministerija nustatys maksimalius kitų metų biudžeto asignavimų limitus, kad asignavimų valdytojai galėtų planuotis 2025 m. išlaidas. Taigi artimiausiu metu galėsime galutinai įvertinti, kokius kelius ir kokį kvapą po savęs palieka konservatorių ir liberalų valdančioji koalicija“, – sako Seimo narys socialdemokratas E. Sabutis.
