REZOLIUCIJA
SOCIALDEMOKRATĖS – DĖL MOTERŲ EKONOMINĖS NEPRIKLAUSOMYBĖS
2024 m. birželio 15 d.
Šventoji
Naujausiais skelbtais duomenimis, iš 76 veiklos sričių, į kurias Lietuvoje skirstoma verslo
įmonių veikla, 65-iose vyrai uždirbo daugiau nei moterys. Skirtumas tarp moterų ir vyrų atlyginimų
mažėja labai lėtai, o šis skirtumas lemia žymiai mažesnes moterų pensijas. Skirtumą tarp moterų ir
vyrų atlyginimų lemia daugelis priežasčių, iš kurių pagrindinės šios:
1. Šeiminiai įsipareigojimai: moterys vidutiniškai buityje dirba keturias valandas per parą
neapmokamo darbo. Jos dažniau nei vyrai rūpinasi vaikais, artimaisiais ir kitais šeimos
nariais, todėl kartais joms tenka dirbti ne visą darbo dieną. Europos sąjungos šalyse nustatyta
(2021), kad vyrai dirba nepilną darbo dieną 8 procentus, kai tuo tarpu moterų – 28. Dviguba
našta tenka vienišiems tėvams, auginantiems vaikus, o tarp jų – 8 iš 10 – moterys.
2. Darbo pobūdis: Kai kuriuose sektoriuose, kuriuose dominuoja moterys (pvz., švietimas,
sveikatos apsauga, paslaugų sektorius) yra gerokai mažesni atlyginimai, nei vidutiniškai
šalyje.
3. Lyčių stereotipai ir socialinės normos: Tradicinės socialinės normos gali lemti, kad moterims
tenka pasirinkti mažiau intensyvius darbo grafikus, stengiantis balansuoti tarp darbo ir
asmeninio gyvenimo.
4. Karjeros pertraukos: Moterys dažniau nei vyrai ima karjeros pertraukas dėl šeimyninių
priežasčių, pvz., motinystės atostogų, kas gali lemti mažesnį socialinio draudimo stažą.
5. Darbo diskriminacija: Kartais moterys gali susidurti su diskriminacija darbo rinkoje, kuri gali
riboti jų galimybes dirbti tam tikrose pozicijose arba ilgesnį darbo laiką.
6. Diskriminacija dėl negalios: Moterims su negalia sunkiau įsidarbinti, dažniausiai jos dirba ne
visą darbo dieną.
Vertinant atlyginimų skirtumus tarp moterų ir vyrų, atsižvelgiant į ES direktyvą, siekiančią
sumažinti vyrų ir moterų atlyginimų skirtumus iki 5 proc., o taip patį platesnį kontekstą ir
aplinkybes, kurios daro įtaką šiam reiškiniui, reikia padėti moterims geriau suderinti profesinius ir
asmeninius įsipareigojimus. Tam reikia veikti dviem kryptimis – valstybė turi sudaryti geresnes
sąlygas darbo rinkoje šeiminių įsipareigojimų turintiems asmenims, o taip pat turi mažėti moterų ir
vyrų priežiūros įsipareigojimų skirtumai šeimose.
Lietuvos socialdemokračių moterų sąjunga siūlo:
1. 4 darbo dienų savaitė: Suintensyvinti nacionalinę diskusiją dėl 4 d. darbo savaitės.
Darbo dienų skaičiaus savaitėje mažinimas ne tik padidintų darbo produktyvumą, bet ir
leistų šeimoms geriau derinti darbo ir šeimos pareigas, sumažintų atotrūkį tarp moterų ir
vyrų skiriamo laiko šeimos įsipareigojimams, suteiktų daugiau galimybių moterims
naudotis laisvalaikiu, pagerintų šeimų gyvenimo kokybę.
2. Lankstus darbo laikas: Leisti asmenims, turintiems vaikų ar prižiūrintiems kitus asmenis
dėl jų ligos, negalios ar senyvo amžiaus, patiems pasirinkti darbo pradžios ir pabaigos
laiką (įmonėse ir organizacijose, kuriose nėra griežto darbo grafiko).
3. Mes už moterų ekonominę nepriklausomybę ir visapusišką dalyvavimą darbo rinkoje,
eliminuojant bet kokią diskriminaciją, įskaitant lyčių atlyginimų ir pensijų skirtumą, o
taip pat ir horizontalią segregaciją. Mes remsime visas priemones, užtikrinančias darbo –
gyvenimo balansą o taip pat tolygaus darbo namuose ir priežiūros paskirstymą tarp
lyčių, siekdamos subalansuotos uždirbančios- prižiūrinčios visuomenės modelio.
Įgyvendinant šias priemones, darbdaviai gali padėti moterims išlaikyti darbo ir asmeninio gyvenimo
balansą, skatindami jų profesinį tobulėjimą bei didindami jų pasitenkinimą darbu.
LSDMS Pirmininkė
Orinta Leiputė
