Lietuvos socialdemokratų partijos pirmininkas Gintautas Paluckas ir frakcijos seniūnas Juozas Olekas kreipėsi į Lietuvos banko priežiūros tarnybą, prašydami įvertinti, ar Seimo nariui Ramūnui Karbauskiui priklausanti bendrovė „Agrokoncernas“ nepiktnaudžiauja skolinimo veikla, kai suteikia mokėjimų atidėjimus už prekes (trąšas, techniką) įkeičiant turtą, bet nevertina klientų mokumo ir sandorių rizikos.
Politikams kyla klausimas, ar tokie sandoriai negalėjo būti sudaromi tyčia ir iš anksto žinant, kad sutarties šalis nesugebės laiku grąžinti paskolintų lėšų, taip sudarant prielaidas įsigyti ūkininko žemės sklypą. Remiantis kreipimusi, susidaro įspūdis, kad paskolos suteikimas ir žemės sklypo įgijimas yra pagrindinis sandorio tikslas – ne atsiskaitymas už prekes: trąšas ar techniką.
Žiniasklaidoje skelbta, kad „Agrokoncernas“ skolina ūkininkams atsiskaitymui už trąšas ir techniką reikalingas lėšas, bet skolinimas įforminamas kaip mokėjimo už prekes atidėjimas. Mainais ūkininkas skolą garantuoja vekseliu, kuriuo besąlygiškai pasižadama grąžinti skolą arba perduoti valdomą žemės sklypą.
Pasak J. Oleko, susidaro įspūdis, kad tokie skolinimo požymių turintys sandoriai sudaromi nuolat, sistemingai, galimai už atlygį, todėl būtina įvertinti, ar jie nepatenka į finansinės paslaugos – skolinimo – apimtį. Kitaip tariant, Lietuvos banko priežiūros tarnybos prašoma įvertinti, ar „Agrokoncernas“ nesiverčia finansų įstaigų veikla, o jei verčiasi – ar neturėtų „Agrokoncernui“ būti taikomi tokie pat reikalavimai kaip bankams ar kreditų bendrovėms, prižiūrima, kaip jų laikomasi.
Lietuvos banko priežiūros tarnybos prašoma išsakyti nuomonę, ar bendrovė, galimai turėdama interesą įsigyti skolininko valdomą žemės sklypą, nepiktnaudžiauja paskolų suteikimu.
Jeigu „Agrokoncerno“ veikla nelaikoma finansinių paslaugų teikimu, tuomet Lietuvos banko priežiūros tarnybai siūloma įvertinti, ar nuolatinis sistemingas mokėjimų atidėjimas už suteikiamus vekselius įkeičiant turtą ir nevertinant ūkininko mokumo neiškreipia finansų rinkos, nedaro žalos sąžiningiems rinkos dalyviams, užsiimantiems licencijuota ir Lietuvos banko prižiūrina finansine veikla.
Keliamas klausimas, ar mokėjimų atidėjimas už vekselius įkeičiant turtą neturėtų patekti į viešojo intereso gynimo sritį ir būti griežčiau reglamentuojamas.
„Kokie teisės aktų pakeitimai, Lietuvos banko priežiūros tarnybos nuomone, leistų užtikrinti efektyvią tokios veiklos kontrolę ir skaidrumą, tarp jų, įvertinti vekselių registro, kuris sudarytų galimybę objektyviai vertinti realią skolinimosi situaciją ir užtikrinti efektyvesnę finansų rinkos priežiūrą, sukūrimo tikslingumą. Lietuvos banko priežiūros tarnybos nuomone, kokia institucija būtų už tai atsakinga?“ – klausiama socialdemokratų kreipimesi.
„Įprastai skolinimu užsiima bankai ar kredito įstaigos, kurios įvertina kliento gebėjimą grąžinti skolą ir palūkanas. Tačiau šių įstaigų veikla yra licencijuojama ir griežtai prižiūrima, o skolininkų teisės ginamos įstatymais. „Agrokoncernas“ iš pažiūros irgi verčiasi panašia veikla, bet bendrovė nėra laikoma finansų įstaiga, jai netaikomi panašūs reikalavimai, ji galimai nevertina kliento rizikos, o siekdama atgauti skolą pasitelkia vekselius. Vekselis yra pati patogiausia forma skolintojui, bet visiškai neapsaugo skolininko teisių. Bankas iškeldinti asmenį iš paskutinio būsto gali tik teismo keliu, o vekselis garantuoja turto perdavimą be teismo. Mums kyla klausimų, ar „Agrokoncerno“ veikla nepažeidžia skolininkų teisių“, – teigia socialdemokratų lyderis G. Paluckas.
[blockquote author=”Juozas Olekas” sc_id=”sc229581222091″]Mes prašome Lietuvos banko priežiūros tarnybos įvertinti situaciją, nes šiuo metu nėra aišku, ar dėl to nenukenčia ūkininkai, kurie įsiskolina galimai nesuvokdami pasekmių, bei praranda savo žemės sklypus[/blockquote]
„Mes prašome Lietuvos banko priežiūros tarnybos įvertinti situaciją, nes šiuo metu nėra aišku, ar dėl to nenukenčia ūkininkai, kurie įsiskolina galimai nesuvokdami pasekmių, bei praranda savo žemės sklypus“, – sako Lietuvos socialdemokratų frakcijos seniūnas J. Olekas.
