Vyriausybei pristačius gynybos finansavimo pasiūlymus, socialdemokratai kritikuoja sumanymą atimti pinigų iš savivaldybių biudžetų ir sako nepritarsiantys tokiam regionų skurdinimui.
Vyriausybės siūlymą didinti finansavimą gynybai savivaldybių biudžetų sąskaita Seimo narys socialdemokratas Eugenijus Sabutis vadina visiškai neatsakingu: tai būtų skaudus smūgis regionų gyventojams ir smulkiesiems bei vidutiniams verslams.
„Premjerės ir finansų ministrės užmačia pasisemti pinigų iš savivaldybių kraičio ir taip „spręsti“ krašto apsaugos finansavimo problemą yra ne kas kita kaip mėginimas nusimesti atsakomybę. Toks požiūris į savivaldybes, kaip rezervą užkaišyti skylėms, atsiradusioms dėl nekompetentingo Vyriausybės darbo, stumia savivaldą į nepavydėtiną situaciją. Šis klausimas net nebuvo derintas su savivaldos atstovais“, – pabrėžia parlamentaras.
E. Sabutis stebisi, kad Vyriausybė staiga prisiminė savivaldybes, nors beveik ketverius metus „stebime kryptingą regionų skurdinimą“.
„Stringa investicijos į savivaldybių sveikatos centrus, naikinami arba retinami tarpmiestinio viešojo transporto maršrutai, tradicinės pašto paslaugos nebeprieinamos daugeliui gyventojų. Nukentėjo praktiškai visos viešosios paslaugos.
Šiuos padarinius savivaldybės priverstos švelninti savo lėšomis. Pavyzdžiui, kelių priežiūros finansavimas toks sumenkęs, kad duobes keliuose savivaldybės priverstos kamšyti kitų poreikių sąskaita“, – pažymi parlamentaras.
Anot jo, dėl tragiškos infrastruktūros būklės, neasfaltuotų kelių ir duobėtų gatvių policijai, greitajai pagalbai, ugniagesiams sunku laiku pasiekti tuos, kuriems reikia pagalbos.
E. Sabutis įtaria Vyriausybę manipuliuojant statistika.
„Savivaldybių biudžetų augimas nėra toks didelis, kaip bando pavaizduoti premjerė. Ji užmiršta, kad pastaruoju metu pati Vyriausybė užkrovė savivaldai papildomų funkcijų, viena iš jų – pavėžėjimas į gydymo įstaigas, o tai – didžiulė finansinė našta“, – pabrėžia parlamentaras.
Nors savivaldybės, pasak E. Sabučio, nestokoja ryžto įgyvendinti visas joms patikimas funkcijas, bet vietoj papildomo finansavimo dabar gresia finansavimo mažinimas.
„Siūlymai perskirstyti GPM yra lengviausias kelias, o efektas gali būti priešingas, nei žadama. GPM yra pagrindinis savivaldybių savarankiškųjų pajamų šaltinis – pajamos iš šio mokesčio sudaro daugiau nei 80 proc. visų savivaldybių biudžetų pajamų.
Bet kokie GPM tarifo perskirstymai gali sukelti neigiamą efektą, nes gali sustoti visi suplanuoti investiciniai projektai. Patogesnės paslaugos gyventojams virsta tuščiais žodžiais“, – įspėja parlamentaras.