Vasario 5-8 dienomis Strasbūre vykusioje sesijoje neapsiėjome be karštų diskusijų, tačiau vieningai pritarėme teisingiems sprendimams.
ES taršos leidimai. Atnaujinome prekybos ES taršos leidimais taisykles, kuriomis siekiama kovoti su klimato atšilimu. ES taršos leidimų prekybos reforma siekiama, kad iki 2030 m. bendras šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis sumažėtų bent 40 proc. Europos Parlamento dėka šis procentas ateityje bus persvarstytas – siekiama jį padidinti po 2024 m. Su ES Taryba neformaliai jau suderintos taisyklės įpareigoja nuo 2021 m. sparčiau mažinti aukcione parduodamų taršos leidimų skaičių. Tikimasi, kad mažesnis leidimų skaičius sumažins pasiūlą ir padidins leidimų kainą, o tai paskatins įmones sparčiau diegti mažiau taršias technologijas. ES apyvartinių taršos leidimų sistema yra viena iš esminių kovos su klimato kaita priemonių.
Ekektroninė prekyba. Naujai priėmėme taisykles, kurios leis panaikinti kliūtis internetu įsigyti prekę ar paslaugą, pavyzdžiui, užsisakyti nakvynę, išsinuomoti automobilį ar įsigyti drabužius, kitos ES valstybės piliečiui. Europos Komisijos tyrimo duomenimis, net 63 proc. ES elektroninių parduotuvių nesudarytos galimybės apsipirkti kitų ES valstybių piliečiams. Tai ypač dažnai pasitaiko bandant įsigyti buitinę techniką (86 proc.). Prekes ar paslaugas internetu įsigyjantys vartotojai negalės būti diskriminuojami dėl jų pilietybės ar gyvenamosios vietos – dėl to nebebus galima atsisakyti jiems parduoti prekę ar paslaugą, blokuoti prieigą ar automatiškai peradresuoti juos į kitą tinklalapį. Prekybininkai nebus įpareigoti pristatyti prekes į visas ES šalis – jie ir toliau galės pasirinkti, kuriose šalyse teiks pristatymo paslaugas, tačiau nebus galima atsisakyti parduoti prekę ES vartotojui, jeigu jis sutinka ją atsiimti kitoje Europos Sąjungos šalyje, į kurią ta prekė pristatoma. Tai svarbus žingsnis konkurencingesnės ir gilesnės bendrosios skaitmeninės rinkos link.
Kova su smurtu prieš moteris. Minėdami Tarptautinę kovos su moterų lyties organų žalojimu dieną norime pabrėžti būtinybę veiksmingiau kovoti su visų formų smurtu prieš moteris ir mergaites. ES ir jos šalys įsipareigojusios veikti kartu, kad būtų sustabdytas moterų lyties organų žalojimas.
Būtent dėl to parengiau rezoliuciją, kurioje raginu netoleruoti moterų ir mergaičių lyties organų žalojimo. Labai liūdna, tačiau su šia baisia problema Europoje kasmet susiduria apie 500 tūkst. moterų ir mergaičių. Dažniausiai tai 5-8 metų mergaitės. Nors ši žiauri praktika ES šalyse laikoma nusikaltimu, kai kuriose Europoje įsikūrusių imigrantų bendruomenėse mergaitės tebežalojamos. Tokių atvejų būta bent trylikoje ES valstybių: Airijoje, Austrijoje, Belgijoje, Danijoje, Ispanijoje, Jungtinėje Karalystėje, Prancūzijoje, Italijoje, Nyderlanduose, Portugalijoje, Suomijoje, Švedijoje ir Vokietijoje.
Tik labai maža dalis tokių bylų pasiekia teismą. Siūlau rengti tikslinius mokymus pareigūnams, atsakingiems už tokių nusikaltimų nustatymą, tyrimą ir baudžiamąjį persekiojimą. Raginu Europos Komisiją ir ES šalis nustatyti konkrečias kovos su šia barbariška praktika priemones, kurios apimtų skirtingas sritis: sveikatos, socialinės apsaugos, švietimo, teisingumo ir kitas; taip pat siūlau stiprinti šalių bendradarbiavimą. Ypatingą dėmesį siūlau skirti pabėgėlių stovykloms.
Brexit. Dėl Jungtinės Karalystės sprendimo pasitraukti iš Europos Sąjungos, Europos Parlamente sumažės narių. Šiuo metu Jungtinė Karalystė turi 73 vietas. Jei iki 2019 m. gegužę numatytų EP rinkimų ji išstotų iš ES, dalį atsilaisvinančių mandatų – 27 siūloma paskirstyti keturiolikai ES šalių, kurioms jų trūksta, atsižvelgiant į gyventojų skaičių, o likusius 46 laikyti rezerve, jei ateityje į ES įstotų naujų narių. Daugiau vietų siūloma skirti Airijai, Austrijai, Danijai, Estijai, Ispanijai, Italijai, Kroatijai, Lenkijai, Nyderlandams, Prancūzijai, Rumunijai, Slovakijai, Suomijai ir Švedijai. Europarlamentarų iš Lietuvos skaičius išliktų tas pats.
Sezoninis laikas. Pagaliau pradėjome svarstyti laiko keitimo klausimą. Didele balsų persvara pritarėme rezoliucijai, kuria raginame peržiūrėti sezoninio laiko reglametavimą ES. Šiuo metu visoje ES dukart per metus laikrodžiai pasukami viena valanda (pirmyn arba atgal), siekiant geriau išnaudoti dienos šviesą. Visuomenė išreiškė nepasitenkinimą laikrodžių sukiojimu, o, atlikus daugybę mokslinių tyrimų, nepavyko padaryti konkrečių išvadų, bet buvo atskleistas neigiamas laiko keitimo poveikis žmonių sveikatai. Raginame Europos Komisiją įvertinti galiojančią tvarką ir prireikus pasiūlyti ją pakeisti. Manau, kad reikalai juda teisinga linkme.
Pesticidų naudojimas. Įsteigėme specialųjį komitetą, tirsiantį, kaip ES suteikiami leidimai naudoti pesticidus. Šį komitetą įsteigti paskatino nuogąstavimai dėl žemės ūkyje plačiai naudojamo herbicido glifosato poveikio žmonių sveikatai. Suabejota šio herbicido vertinimo nepriklausomumu, nešališkumu ir skaidrumu. Pernai lapkritį ES valstybės atnaujino leidimą naudoti šį herbicidą dar penkerius metus. Komitetas turės per devynis mėnesius įvertinti pesticidų autorizacijos procedūrą ES, galimus glifosato ir kitų medžiagų vertinimo bei leidimų jas naudoti suteikimo trūkumus bei susijusius interesų konfliktus. Specialusis komitetas turės paruošti rekomendacijas dėl tolesnių veiksmų, kurias tvirtins Europos Parlamentas.
