Nuo 2025 m. sausio 1 d. kurortų, kurortinės teritorijos statusą turinčios ar daugiau negu 50 tūkst. gyventojų turinčios savivaldybės privalės nustatyti mažos taršos zonas. Mažos taršos zona – savivaldybės tarybos nustatyta miesto teritorija, kurioje ribojamas arba visiškai draudžiamas transporto priemonių eismas, išskyrus netaršių transporto priemonių eismą.
Viena pirmųjų tokią zoną nustatė Kauno miesto savivaldybė ir nuo šių metų rugpjūčio pradžios apmokestino įvažiavimą į Kauno senamiestį. Kitos savivaldybės taip pat svarsto pasekti Kauno pavyzdžiu, tačiau ar mažų taršos zonų steigimas, apmokestinant įvažiavimą į jas, padės pasiekti keliamus taršos mažinimo tikslus?
Lietuvos savivaldybių asociacija šiuo metu vykdo viešųjų pirkimų procedūras dėl tokių zonų plano parengimo. Kai kurios savivaldybės laukia planų bei rekomendacijų ir tik gavę jas žada priimti sprendimus dėl mažos taršos zonų nustatymo. Kitos, kaip pavyzdžiui Panevėžio miesto savivaldybė, svarsto galimybę nelaukiant planų sekti Kauno miesto pavyzdžiu ir apmokestinti įvažiavimą į centre esančią teritoriją.
Įvažiavimo į mažos taršos zonas apmokestinimas nespręstų pagrindinės problemos – oro taršos, kadangi tie, kurie mokėtų už įvažiavimą į mažos taršos zonas, toliau prisidėtų prie oro taršos didinimo ir diskredituotų mažos taršos zonos idėją. Palikta galimybė apmokestinti įvažiavimą į mažos taršos zoną pažeistų dalies visuomenės interesą poilsiauti miesto erdvėse, kuriose yra mažiau taršos. Į šias zonas, susimokėdami už įvažiavimą, galės patekti net patys taršiausi automobiliai.
Transporto eismo apmokestinimas mažos taršos zonose būtų nesąžiningas ne tik aplinkosauginiu požiūriu. Turintys daugiau pinigų nekeistų savo įpročių ir važiuotų į mažos taršos zonas. Principas, jog teršėjas moka yra nesąžiningas ir nebeatitinkantis šių dienų aktualijų. Mažos taršos zonose turi būti nustatyta maksimali netolerancija taršai, todėl negali būti jokios kalbos apie tai, jog kažkas susimokėdamas terš orą ir darys neigiamą poveikį likusiai daliai visuomenės.
Norint išvengti ne tik aplinkosauginių, bet ir socialinių kontraversijų, įregistravau Alternatyviųjų degalų įstatymo pataisą, kuria siūlau įstatyme numatyti, kad transporto priemonių eismas mažos taršos zonose iš viso negali būti ribojamas apmokestinant į jas įvažiavimą. Palikta galimybė apmokestinti įvažiavimą į mažos taršos zonas, nesukurtų pridėtinės vertės miestui ir jo gyventojams, kurių prioritetas – mažesnė oro tarša.
Užsienio valstybių patirtis rodo, kad yra daugybė sprendimų, kurie aplinkosauginiu ir kitais aspektais yra tinkamesni mažos taršos zonų apsaugai nuo transporto srautų.
Daugelyje Europos miestų, ypač didmiesčiuose, įvedamos mažos taršos zonos (angl. Low Emission Zone), t. y. apibrėžta teritorija, kurioje ribojamas arba visiškai draudžiamas transporto priemonių, išskyrus netaršias, eismas. Kai kurie miestai įveda ir itin mažos taršos zonas (angl. Ultra Low Emission Zone) arba nulinės taršos zonas (angl. Zero Emission Zone). Dažniausiai savivaldybės ir miestai patys sprendžia, kokius ribojimus taikyti yra tikslingiausia.
Belgijoje į mažos taršos zoną laisvai gali įvažiuoti dyzeliniai automobiliai, atitinkantys „Euro 5“ ir aukštesnį standartą (Briuselyje iki 2021 m. pabaigos – ir „Euro 4“ standartą) bei „Euro 2“ ir aukštesnio standarto benzinu, suskystintomis naftos dujomis varomi automobiliai, tačiau, pvz., Gento miesto istorinis centras yra „zona be automobilių“ (įvažiuoti reikalingas specialus leidimas). Mažos taršos zonos stebimos vaizdo kameromis (nuskaitomas transporto priemonės valstybinis numeris): jei įvažiuoja transporto priemonė, neatitinkanti reikalavimų, jos savininkui bus skirta bauda (apie 150 Eur).
Čekijos sostinė Praha yra paskelbusi ketinimą įvesti mažos taršos zoną (minimalus standartas benzininėms transporto priemonėms – „Euro 1“, dyzelinėms – „Euro 3“).
Italijos sostinėje Romoje yra skelbiami ekologiški sekmadieniai, kai visoms transporto priemonėms, turinčioms vidaus degimo variklį, leidžiama judėti nuo 7.30 iki 12.30 val. ir nuo 16.30 iki 20.30 val. (2020 m. buvo keturi ekologiški sekmadieniai). Priemonių įgyvendinimo kontrolė užtikrinama vykdant fizinę patikrą, taip pat naudojamos vaizdo stebėjimo kameros. Išimtys taikomos neįgaliųjų transporto priemonėms, įskaitant motociklus, ar juos vežantiems, taip pat istorinėms transporto priemonėms, įrašytoms į atitinkamą registrą, elektra, netaršiomis dujomis varomiems automobiliams ir hibridams, specialiajam transportui (greitoji medicinos pagalba, policija, avarinė tarnyba, šiukšliavežės ir kt.), viešajam transportui, taip pat laidotuvėse ar vestuvėse dalyvaujantiems asmenims vežti skirtoms transporto priemonėms.
Krokuvos miesto centre 2019 m. sausio 5 d. buvo įvesta nulinės taršos zona. Čia taikomi judėjimo ribojimai visoms transporto priemonėms, išskyrus: elektra, vandeniliu, netaršiomis dujomis varomas transporto priemones, taksi (iki 2025 m. pabaigos), neįgaliųjų automobiliams (būtinas specialus ženklinimas), savivaldybės, valstybės tarnybos transportui (darbo valandomis), taip pat gydytojų, įmonių transportui, laidotuvių ir vestuvių procesijų transporto priemonėms (būtina iš anksto pranešti atsakingoms institucijoms) ir kt.
Amsterdame transporto priemonėms, kurios neatitinka mažos taršos zonos reikalavimų, už įvažiavimą numatyta bauda (vidutiniškai: sunkvežimiams – apie 230 Eur, automobiliams / mikroautobusams – apie 95 Eur, mopedams – apie 65 Eur). Amsterdame numatyta galimybė ribotam laikui gauti išimtinę teisę įvažiuoti į mažos taršos zoną (neįgalus asmuo ir pan.), taip pat galima kreiptis dėl vienos dienos leidimų (ne daugiau kaip 12-a leidimų per metus).
Lietuvoje taip pat galima būtų taikyti ne vieną priemonę, leidžiančią apriboti transporto eismą mažos taršos zonose, neįsileidžiant už mokestį taršaus transporto. Kviečiu ir raginu mūsų savivaldybių vadovus taip pat ieškoti alternatyvų ir nediskredituoti mažos taršos zonų idėjos suteikiant galimybę už taršą susimokėti.
