Kęstutis Kvaraciejus, LSDP Klaipėdos m. skyriaus pirmininkas, kandidatas į LR Seimą
Skaitmeninės technologijos Lietuvoje sparčiai keičia ne tik tai, kaip mes bendraujame ar dirbame, bet ir tai, kaip saugome savo duomenis. Jeigu dar prieš keletą metų skaitmeninė erdvė buvo suprantama kaip „kompiuteristų darbo baras“, tai dabar beveik kiekvienas Lietuvos gyventojas naudojasi internetu, naudoja išmaniuosius buitinius įrenginius ir prietaisus.
Tai reiškia, kad kibernetinis saugumas tampa vis svarbesne tema tiek viešajame, tiek privačiame gyvenime. Nors technologijų pažanga atneša daugybę privalumų, su ja ateina ir didelė rizika – kibernetiniai nusikaltėliai. Šie, pasinaudodami mūsų neapdairumu, kasmet iš Lietuvos gyventojų išvilioja daugiau kaip 12 milijonų eurų. Kibernetinių sukčių aukomis Lietuvoje kasmet tapo daugiau nei 10 tūkstančių žmonių. Tai rodo, kad skaitmeninėje erdvėje vis dar yra daug saugumo spragų. Kai kurias skaitmeninio saugumo spragas visai neseniai savo laidoje atskleidė populiarus tinklaraštininkas Skirmantas Malinauskas.
Kiekvienas, kas naudojasi internetu, gali tapti potencialia kibernetinių nusikaltėlių auka. Grėsmių spektras yra labai platus: nuo apgaulingų el. laiškų su melagingomis nuorodomis iki sudėtingų kibernetinių išpuolių, nukreiptų prieš dideles įmones ar valstybines institucijas.
Dažniausiai gyventojai susiduria su įvairiomis sukčiavimo schemomis, kai nusikaltėliai bando išvilioti asmeninius duomenis, prisijungimo slaptažodžius arba tiesiogiai pinigus. Sukčiai naudoja įvairias socialinės inžinerijos technikas, norėdami įtikinti žmones perduoti vertingą informaciją.
Skaičiai kalba patys už save: kasmet nuo tokių kibernetinių išpuolių nukenčia tūkstančiai Lietuvos gyventojų, o padaryta finansinė žala siekia milijonus eurų. Kibernetiniai nusikaltėliai tampa vis gudresni ir sunkiau atpažįstami, tad apsisaugoti tampa vis sudėtingiau.
Lietuva aktyviai stiprina savo kibernetinio saugumo pajėgumus. Nacionalinis kibernetinio saugumo centras (NKSC), veikiantis prie Krašto apsaugos ministerijos, atlieka svarbų vaidmenį šioje srityje. Jis ne tik stebi, kaip keičiasi kibernetinių grėsmių kraštovaizdis, bet ir nuolat tobulina apsaugos priemones.
Valstybė bendradarbiauja su partneriais iš NATO, Europos Sąjungos ir kitų tarptautinių organizacijų, kad geriau pasirengtų kibernetinėms atakoms ir galėtų laiku sureaguoti į iškilusius pavojus. Tačiau, kalbant apie skaitmeninėje erdvėje atliktų nusikaltimų tyrimą, Lietuvos pasiekimai nėra džiugininantys – ištiriama tik 15-20 procentų nusikaltimų skaitmeninėje erdvėje. Tokio pobūdžio nusikaltimų ištyrimas yra sudėtingas ir dažnai komplikuotas ne tik dėl nuolatinio nusikaltimo priemonių ir technologinių resursų tobulėjimo, bet ir dėl teisinių problemų, susijusių tiek su tokių nusikaltimų padarymo vietos nustatymu, tiek su informacijos gavimu iš trečiųjų šalių.
Lietuva taip pat investuoja į strategijas, kurios užtikrina saugumą ne tik valstybinėms institucijoms, bet ir privatiems asmenims. Tai svarbu, nes net mažiausias saugumo pažeidimas gali sukelti didelę žalą, o moderni valstybė turi būti pasirengusi reaguoti į įvairiausias grėsmes – nuo asmeninių duomenų vagysčių iki visos šalies skaitmeninės infrastruktūros sutrikdymo.
Kibernetinis saugumas yra aktualus ne tik valstybei, bet ir privačiam sektoriui. Lietuvoje dauguma verslų – ypač mažos ir vidutinės įmonės – tampa lengvais sukčių taikiniais, nes dažnai neturi pakankamų resursų investuoti į saugumo sprendimus. Tačiau viena nedidelė klaida, pavyzdžiui, neatsargus el. pašto atidarymas, gali sukelti itin rimtas pasekmes: duomenų nutekėjimą, finansinius nuostolius ir reputacijos smūgius.
Kad verslas būtų apsaugotas nuo kibernetinių grėsmių, jis turi ne tik investuoti į saugumo sprendimus, bet ir nuolat mokyti savo darbuotojus. Nesvarbu, kokia technologija būtų naudojama, žmogaus klaida vis dar yra viena didžiausių saugumo spragų. Dėl to darbuotojai turi būti nuolat mokomi atpažinti grėsmes ir žinoti, kaip nuo jų apsisaugoti.
Kibernetinis saugumas prasideda nuo asmeninio sąmoningumo. Kiekvienas žmogus, naudodamasis internetu, turi būti atsargus ir suprasti, kad skaitmeninėje erdvėje slypi daugybė pavojų. Sukčiavimo el. laiškai, melagingos žinutės, klaidinančios svetainės – tai tik keletas grėsmių, su kuriomis galime susidurti kasdien.
Tačiau geros žinios yra tai, kad dauguma šių pavojų galima išvengti. Štai keli pagrindiniai patarimai, kurie padės apsisaugoti:
Pirma, niekada nepasidalinkite savo slaptažodžiais – net jei atrodo, kad prašymas yra teisėtas.
Antra, būkite atsargūs su el. laiškais – jei laiškas atrodo įtartinas ar prašo pateikti asmeninę informaciją, geriau jo neatidaryti.
Trečia, naudokite dvigubą autentifikaciją – tai apsunkins sukčių bandymus prisijungti prie jūsų paskyrų net jei jie žino jūsų slaptažodį.
Ketvirta, nuolat atnaujinkite programinę įrangą – senos versijos gali turėti saugumo spragų, kurias lengvai išnaudoja sukčiai.
Kibernetinis saugumas Lietuvoje tampa vis svarbesniu klausimu, nes grėsmės mūsų skaitmeninei erdvei nuolat auga. Valstybė aktyviai stengiasi apsaugoti tiek savo gyventojus, tiek verslo sektorių nuo kibernetinių išpuolių, tačiau saugumo užtikrinimas yra bendras tikslas. Kiekvienas iš mūsų turi prisidėti prie bendro saugumo didinimo – tiek rūpindamasis savo asmenine informacija, tiek sąmoningai naudodamas internetines technologijas.
Nors skaitmeninė erdvė gali būti pavojinga, ji taip pat suteikia daugybę galimybių. Svarbiausia – žinoti, kaip apsisaugoti, ir niekada nepasiduoti kibernetinių sukčių gudrybėms.