Tėvas, Italijos pilietis, gyveno su šeima Lietuvoje, bet vieną dieną išsivežė sūnų į savo tėvynę, vaiko motinai nežinant. Arba atvirkščiai. Mama, Lietuvos Respublikos pilietė, išsivežė savo vaiką iš Italijos, vaiko tėvui nežinant, jam nesutinkant.
Tarptautinėje teisėje tokie įvykiai turi savo grėsmingai skambantį terminą – vaikų pagrobimai, o savavališkai į užsienį vaikus išsivežę tėvai oficialiai vadinami pagrobėjais.
Ir šiandien Lietuvoje, dažnai – ir viešoje erdvėje, vyksta skirtingą pilietybę turinčių tėvų dramos dėl vaikų, dėl jų priežiūros ir galimybės su jais matytis.
Skyrybų su užsienio piliečiais ir vaikų dalybų istorijos – skaudžios, kartais lydimos psichologinio ir fizinio smurto. Pasekmės – ne tik ašaros, nežinia dėl vaiko ateities, bet ir gana ilgai trunkančios, brangios tarptautinės bylos. Pagaliau, sunkiai išmatuojamos vaikų patirtos traumos.
Vaikų grobimo bylos ir naujos ES taisyklės
Šiuo metu ES yra 16 milijonų tarptautinių šeimų. Kasmet ES nutraukiama apie 140 tūkstančių tarptautinių santuokų. Daugėja nesusituokusių tarptautinių porų vaikų skaičius. Daugėja ir tarpvalstybinių šeiminių ginčų, ES valstybių teismuose kasmet nagrinėjama apie 1800 bylų dėl vaikų grobimo.
Lietuva – ne išimtis. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos duomenimis, 2016 m. sulaukta 42 prašymų dėl vaikų, galimai neteisėtai išvežtų ir laikomų užsienio valstybėse, grąžinimo į Lietuvą. Taip pat gauta 13 prašymų dėl vaikų, galimai neteisėtai išvežtų ir laikomų Lietuvoje, grąžinimo į vaikų nuolatinės gyvenamosios vietos valstybę.
Esu įsitikinusi, kad ši statistika neatspindi visų problemų masto. Reikia ir naujų būdų – greitesnių bei pigesnių – šioms problemoms spręsti.
Šiais metais Europos Parlamentas balsavo už atnaujintas ES taisykles, kurios sustiprina vaikų apsaugą tarpvalstybiniuose teismų procesuose, susijusiuose su tarptautine santuoka, tėvų pareigomis, vaikų globa ar jų pagrobimu. Taisyklės sudaro galimybę užkirsti kelią painiavai ir teisiniam netikrumui, tarptautinių bylų vilkinimui, vieno ar kito tėvo piktnaudžiavimui ir manipuliacijoms.
Naujos taisyklės, kai joms pritars ir Europos Taryba, taps privalomos ES valstybėms narėms. Tikiuosi, kad tai įvyks jau šiemet.
Labai svarbu: taisyklės įpareigoja užtikrinti, kad su vaikais būtų elgiamasi kuo pagarbiau, o ne kaip su tėvų, valstybinių institucijų ar net pačios valstybės nuosavybe.
Vaiko nuomonė, griežti terminai ir specializuoti teismai
Tarptautinėse bylose vaiko nuomonei bus teikiama didesnė svarba. ES taisyklės numato, kad vaikui, kuris jau sugeba išreikšti savo nuomonę, bus garantuota galimybė visais bylos nagrinėjimo etapais išsakyti savo nuomonę. Tai nereiškia, kad vaiko nuomonė bus galutinė ir lemianti. Bus vertinamos visos aplinkybės, taip pat ir tai, kokią įtaką vaiko apsisprendimui daro neteisėtai jį išvežęs tėvas arba mama.
Terminai, taikomi skirtingiems vaiko grąžinimo procedūros etapams, bus apriboti iki maksimalaus 18 savaičių laikotarpio (6 savaitės vaikų teisių tarnybai ar kitai valstybės institucijai – prašymui nagrinėti, po 6 savaites – pirmosios instancijos teismui ir apeliaciniam teismui. Šiuo metu šios procedūros kartais užtrunka ne vienerius metus.
Griežti terminai bei aiški skirtingų valstybių teismų bendradarbiavimo tvarka leis bylų dalyviams sutaupyti ne vieną tūkstantį eurų. Sutaupyti pinigų padės ir taisyklių reikalavimas vaikų pagrobimo bylas nagrinėti specializuotuose teismuose. Tokie teismai bylas išnagrinėtų greičiau. Be to, teismams numatyta pareiga tarpininkauti tarp nesutariančių pusių, skatinti taikius, draugiškus, pirmiausia vaiko interesus atitinkančius sprendimus.
O kaip bus po „Brexit“?
Sulaukiu klausimų: ką daryti, įvykus vaiko grobimui? Kuo skubiau pradėti teisinę procedūrą, kuo skubiau kreiptis į vaikų teisių apsaugos tarnybą valstybėje, kurioje įvyko vaiko pagrobimas. Terminai, taip pat ir vaiko amžius, turi didelę reikšmę vaikų grobimo bylose.
O kaip bus po „Brexit“, kai Didžioji Britanija pasitrauks iš ES? Klausimas labai svarbus ir pateiktas laiku.
Svarbus, nes Lietuvoje daugiausia prašymų sulaukiama dėl vaikų, galimai neteisėtai išvežtų į Jungtinę Karalystę. Taip pat daugiausia prašymų iš Jungtinės Karalystės dėl vaikų, galimai neteisėtai išvežtų į Lietuvą.
Klausimas laiku, nes Europos Parlamente šiuo metu ir vyksta diskusijos dėl ES piliečių teisių Jungtinėje Karalystėje (bei JK piliečių teisių ES šalyse) užtikrinimo po „Brexit“. Nors praėjusių metų pabaigoje derybininkai sutarė, kad ES piliečiai išlaikys turimas teises Jungtinėje Karalystėje, procesas toli gražu nėra pasibaigęs.
Neabejoju, kad Europos Parlamento pozicija dėl vaikų grobimo yra ir bus aiški bei tvirta: tarptautinių šeimų bylose turi galioti ES teisė.
