Lietuvos socialdemokratų frakcijos Seime narys, Seimo aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas Linas Jonauskas kreipėsi į aplinkos ministrą Povilą Poderskį, kad Aplinkos ministerija įvertintų, ar šiuo metu Neries upė turi pakankamą teisinę apsaugą, užtikrinančią, kad nebūtų pradėti savavališki upės gilinimo darbai.
Pasak L. Jonausko, upės teisine apsauga sunerimta po pasklidusių žinių apie siekius Vilnių ir Kauną sujungti vandens keliu ir tam atsiradusį poreikį gilinti Neries upę.
„Ne tik visuomenė, bet ir aplinkosaugininkai yra sunerimę dėl paskleistų gandų apie planus Neries upę pritaikyti logistikai. O tai iš esmės reikštų Neries upės sunaikinimą. Šiuo metu tokie planai, nuskambėję iš Vilniaus miesto mero bei Vidaus vandens kelių direkcijos, yra labiau fantazijos, užrašytos šakėmis ant vandens. Tokių planų nėra šios Vyriausybės programoje ar prioritetuose. Kreipiausi į aplinkos ministrą, kad jis informuotų, ar Neries upė pakankamai teisiškai apsaugota, ar šiuo metu nėra kokių teisinių spragų bei landų, kad Neries vagos gilinimo darbai būtų pradėti nepaisant visuomenės bei kompetentingų institucijų nepritarimo“, – teigia Seimo narys.
Seimo narys mano, kad intensyvi laivyba bei logistika Neries upe nesuderinama su aplinkosauga.
„Jei būtų pradėti Neries upės gilinimo darbai, o jų metu sunaikintos natūraliai upei būdingos rėvos – seklumos ar slenksčiai upės vagoje, būtų sunaikintos ir svarbios „Natura 2000“ buveinės. Šiandien Neries upė yra unikali visoje Europoje dėl čia neršiančių lašišų. Valstybė daug investavo į įvairių žuvų populiacijos upėje atkūrimą. Sunaikinus Neries rėvas, bus sunaikintos ir žuvų nerštavietės. Gaila, kad kažkas taip nuvertina unikalius mūsų valstybės gamtos turtus, kurdami planus, kurie pražudytų unikalią upę ir jos ekosistemas“, – sakė L. Jonauskas.
Vidaus vandens kelių direkcija 2023 metais atliko Neries upės batimetrinius matavimus nuo Kauno iki Nemenčinės ir įvertino upės vagos pertvarkymo darbų apimtis. Skaičiuojama, kad norint pasiekti laivybai tinkamą gylį ir pradėti upę naudoti kaip vidaus vandenų kelią, sujungiantį Kauną ir Vilnių, reikėtų perkasti 118 upės ruožų, kurių ilgis sudarytų apie 40 km. Perkasti reikėtų 107 ha upės dugno.
