Seime užregistruotas pasiūlymas didinti savivaldybėms tenkančią dalį lėšų, gaunamų surinkus mokestį už valstybinius gamtos išteklius, tai pat leisti savivaldybėms šiomis lėšomis finansuoti saulės elektrinių įrengimą.
Įstatymo pataisų iniciatorė, Seimo Ekonomikos komiteto narė Ilona Gelažnikienė įsitikinusi, kad dabartinė proporcija, kai 80 proc. lėšų įskaitoma į valstybės biudžetą ir tik 20 proc. – į savivaldybės, kurios teritorijoje išgaunami gamtos ištekliai, yra neteisinga.
„Savivaldybės naudoja šias lėšas Savivaldybių aplinkos apsaugos rėmimo specialiajai programai finansuoti.
Juk gamtos ištekliai ir naudingųjų iškasenų karjerai eksploatuojami konkrečioje savivaldybėje. Kasybos procesas, aplinkos tarša, padidėję transporto srautai – suvaldyti šį poveikį aplinkai yra savivaldybės uždavinys“, – komentuoja I. Gelažnikienė.
Pataisų projektą drauge teikiantis Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas Linas Jonauskas paaiškina, kodėl svarbu stiprinant aplinkos apsaugą savivaldybėse didinti atsinaujinančių energijos išteklių dalį Lietuvos vidaus energijos gamyboje.
„Pagrindinis mūsų Nacionalinės energetinės nepriklausomybės strategijos tikslas – mažinti priklausomybę nuo iškastinio kuro importo.
Todėl svarbu didinti vietinės elektros energijos gamybos pajėgumus. Siūlome papildyti nuostatas dėl savivaldybių vykdomų aplinkos apsaugos priemonių, numatant galimybę finansuoti saulės šviesos energijos elektrinių įsirengimą, taip pat saulės elektrinių ar jų technologinių įrenginių dalies įsigijimą iš saulės elektrinių parkų. Gyventojams suteiksime daugiu galimybių naudoti švarią energiją“, – sako L. Jonauskas.
Anot I. Gelažnikienės, pakeitus mokesčio paskirstymo proporcijas, gyventojai būtų skatinami naudoti saulės energiją, o savivaldybių investicijos į aplinkosaugą būtų daug svaresnės.
„Turėdamos daugiau tikslinių lėšų, savivaldybės galėtų reikšmingai didinti investicijas į oro taršos prevencijos ir valdymo priemones.
Pinigai būtų skiriami ir geriamojo vandens kokybei gerinti, ir nuotekų tvarkymo infrastruktūrai plėtoti, ir atsinaujinančių išteklių projektams“, – pažymi I. Gelažnikienė.
„Savivaldybėms reikia lėšų atliekų tvarkymo infrastruktūrai plėtoti, želdynams kurti, visuomenės sveikatos priemonėms, švietimui aplinkosaugos klausimais.
Tam, kad pažeista ir rekultivuota žemė būtų patraukli vietos gyventojams ar atvykstantiems turistams, savivaldybės turi pasirūpinti gamtinio karkaso vientisumu, gyvenamosios aplinkos socialine, estetine, ekologine kokybe. Tam, kad vietos ekosistemos būtų nuosekliai stiprinamos, būtina užtikrinti deramą – ir proporcingą – finansavimą“, – pabrėžia Lietuvos socialdemokratų partijos Seimo frakcijos seniūno pavaduotoja I. Gelažnikienė.
Socialdemokratai siūlo keisti Mokesčio už valstybinius gamtos išteklius įstatymo 11 straipsnio 1 dalį ir Savivaldybių aplinkos apsaugos rėmimo specialiosios programos įstatymo 4 straipsnį.
