Andrius Busila, Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininko pavaduotojas, socialdemokratas
Seimo Sveikatos reikalų komitete svarstyta greitosios medicinos pagalbos (GMP) paslaugų teikimo pertvarka. 2022 m. gegužės mėnesį Seimas priėmė Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo bei Sveikatos sistemos įstatymo pataisas dėl GMP reformos, kuriomis remiantis ir įgyvendinta greitosios medicinos pagalbos pertvarka. Naujoji GMP tarnyba savo veiklą pradėjo 2023 m. liepos 1 d. Pirminė idėja buvo 1 GMP įstaiga pavaldi Sveikatos apsaugos ministerijai, įstaiga, kuri užsiima administravimu, ir 5 regioniniai padaliniai (Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių, Panevėžio) GMP paslaugoms organizuoti.
Pertvarkos autoriai akcentavo, kad teigiami rezultatai leis užtikrinti ne tik GMP paslaugų kokybę, bet ir vienodos politikos formavimą, GMP brigadų budėjimo vietų tinkamą išdėstymą, vienodos programinės ir techninės įrangos naudojimą. Gerins šių paslaugų prieinamumą ir operatyvumą, nes nebeliks ribų tarp GMP įstaigų aptarnaujamų teritorijų, garantuos bendros politikos formavimą, tinkamą gyvybės gelbėjimo ir išsaugojimo paslaugų teikimą, jų apmokėjimą. Centralizuotas valdymas užtikrins GMP pagalbai skiriamų lėšų efektyvesnį panaudojimą bei supaprastins šiuo metu esančią sudėtingą apmokėjimo tvarką.
Prabėgus pusantrų metų realybė pasirodo kitokia. Greitosios medicinos pagalbos tarnyba suaugo su VšĮ Kauno miesto GMP stotimi į vieną darinį, o Kauno filialas taip ir liko neįsteigtas. Centralizacija sutrikdė kitų filialų veiklą, paralyžiavo galimybę atnaujinti įrangą bei automobilių parką, demotyvavo darbuotojus, atėmė galimybę skatinti už gerus darbo rezultatus (tai lėmė mažėjantį darbo užmokestį). Įstaigos darbuotojams nemokamas priedas už kenksmingas ar pavojingas darbo sąlygas, motyvuojant, kad nėra tam pinigų, o GMPT administracijoje steigiami nauji etatai. Visa tai į filialus įnešė nežinomybės ir baimės jausmą, kuris ženkliai pablogino mikroklimatą darbo vietoje, atnešė materialinį skurdą (darbo užmokestis, darbo drabužiai, įranga, autoparkas).
Centralizacija iš esmės kelia daug klausimų visai GMP bendruomenei, kyla abejonių dėl skaidrumo, reikalingumo, korupcijos. Tokios mintys grindžiamos informacijos stoka, jos slėpimu dėl vykdomų ar įvykdytų projektų. Dalis filialų vis dar dirba su privataus tiekėjo radijo ryšiu ir su jų radijo ryšio priemonėmis. Ši ydinga praktika reikalauja ženklių finansinių išteklių, o jų šiuo metu taip trūksta. Iš pačios GMP tarnybos pateiktos informacijos matyti, kad 2024 m. finansinės veiklos rezultatas minus 7 milijonai eurų. 2025 m. finansinės veiklos projekcija minus net 18 milijonų eurų, o 2023 m. pajamos viršijo sąnaudas 0,76 milijono eurų. Labiausiai trikdo, kad naujoji įstaiga nesilaiko Lietuvos Nacionalinės sveikatos sistemos šakos kolektyvinės sutarties nuostatų. Panašu, kad naujajai sveikatos apsaugos ministrei Marijai Jakubauskienei buvusi administracija paliko dar vieną galvos skausmą.
