Kovo 8-oji tai – ne anatominių skirtumų tarp vyrų ir moterų, ne „gražiosios“ ar juo labiau „silpnosios“ lyties diena, tai – moters pasiekimų, istorijos ir kovos už savo teises diena.
Politika Lietuvoje vis dar dažnai suvokiama, kaip vyrų pasaulis, tačiau mūsų šalyje netrūksta moterų, kurios savo lyderyste ir solidarumu kuria valstybės ateitį.
Socialdemokratė, Seimo pirmininko pavaduotoja, Sveikatos reikalų komiteto narė Orinta Leiputė prisiminusi politinės karjeros pradžią teigia, kad nueitas kelias buvo ilgas ir labai sudėtingas.
„Esame pratę politikoje matyti dominuojančius vyrus. Įprastai moterys būdavo sekretorės, patarėjos, pavaduotojos. Tame vaidmenyje jas matė ne tik visuomenė, bet ir jos pačios. Moterų skaičius politikoje ir dabar nėra didelis. Norint pasiekti politinės karjeros aukštumų, konkuruoti dėl pozicijos su vyrais turi būti kelis kartus protingesnė, darbštesnė ir kantresnė“, – sako parlamentarė ir priduria, kad ne kartą teko pastebėti, kai kalba pasisuka apie politinę poziciją, galimą karjerą ar įtaką priimant sprendimus, žvilgsis labiau krypsta į vyrus.
„Daug sudėtingiau yra jaunoms politikėms, nes į jas žiūrima su nepasitikėjimu dėl jų karjeros stabilumo. Turiu omenyje, kad visada yra atkreipiamas dėmesys į tai, kad jeigu jauna moteris, tai išeis į dekretą arba turi mažus vaikus, kurie dažnai serga ir t.t. Moteris gali pasirinkti nevažiuoti į komandiruotę dėl šeimos reikalų, o tai mažina karjeros galimybes. Reikėtų atkreipti dėmesį, kad ir pačios moterys dažniau renkasi ir joms priskiriamos tokios sritys, kaip sveikata, socialiniai reikalai, švietimas, kultūra, o ten kur galia – vyrai, tai – biudžetas, ekonomika, inovacijos ir t.t. Todėl kalbant apie lūkesčius ir spaudimą, taip jis yra jaučiamas, nors tarsi nieks ir nespaudžia, bet tai „tvyro“ ore“, – įsitikinusi O. Leiputė.
Ilgametė Seimo narė, socialdemokratė, Seimo Ekonomikos komiteto vicepirmininkė Birutė Vėsaitė taip pat atvira: „Tam, kad tapčiau politike, reikėjo įdėti daug darbo ir pastangų. Patirti daug nusivylimų ir pralaimėtų rinkimų kartėlio.
Tačiau didžiausias iššūkis su kuriuo susidūriau buvo – likti su šeima ar dalyvauti politiniuose renginiuose, kurie įprastai vykdavo vakarais ar savaitgaliais. Su tuo susidūriau ypač tada, kai mano vaikas buvo dar mažas. Daugelis moterų pasirenka šeimą, o ne politiką. Kuklumas politikoje taip pat nėra dorybė. Iš prigimties buvau drovi ir kukli, todėl šiuos barjerus teko sunkiai įveikti.“
Seimo narė, socialdemokratė, Ateities komiteto narė Modesta Petrauskaitė sako, kad žymiai mažiau jaunų moterų užima vadovaujančias pareigas, tačiau problema slypi ne aktyvumo stokoje, o giliai įsišaknijusiuose stereotipuose.
„Jie formuojami nuo vaikystės – pasakose, popkultūroje, net ir šiuolaikinėse technologijose, kurios vis dar stiprina lyčių vaidmenis. Aš, kaip moteris politikoje, svarbiausias pamokas jau išmokau ir ta patirtimi noriu pasidalinti su jaunomis moterims, kurios nori tapti politinėmis lyderėmis.
Svarbiausia – drąsiai svajoti, tikėti savimi, turėti patikimą komandą ir nepasiduoti. Visuomenė visada turės nuomonių, kad esate „per jauna“, „per sena“, „per graži“, „per negraži“, „bloga mama“, bet tai tik rėmai į kuriuos jus bandys įsprausti“, – teigė parlamentarė.
M. Petrauskaitė taip pat dalijasi pavyzdžiu apie šiuolaikines technologijos, tokias kaip dirbtinis intelektas (DI), kuris atspindi lyčių stereotipus.
„Kai DI prašoma sugeneruoti vadovo atvaizdą, dažniausiai siūlomas vyriškas portretas. Šie avatarai vėliau keliauja į prezentacijas, primenančias senus „PowerPoint“ šablonus, taip dar labiau įtvirtindami įsitikinimą, kad vadovas gali būti tik vyras. Tai rodo, kad net ir inovacijų pasaulyje lyčių stereotipai išlieka“, – komentuoja Seimo narė ir priduria, kad stereotipai egzistuoja tik mūsų galvose, o lyčių ribos – dirbtinės. Svarbiausia augti, įgyti žinių ir padėti augti kitiems – tai kelias į lygiavertę ir teisingą visuomenę.
Moterų dalyvavimas politikoje buvo ilga ir sunki kova, tačiau progresyvios ir atkaklios moterys ne tik laužė stereotipus, bet ir keitė politinę istoriją neįtikėtinais būdais.
Net ir tada, kai moterys negalėjo balsuoti, jos rado būdų įsitraukti į politiką – 1756 m. Lydia Taft tapo pirmąja moterimi JAV oficialiai balsavusia rinkimuose, pasinaudodama našlės statusu. XV a. Isabel Kastilietė suprato, kad be moterų dalyvavimo sprendimų priėmime valstybė liktų „akla viena akimi“, todėl Ispanijoje įvedė kvotas administracijos postuose. Islandiją į istoriją įrašė Vigdís Finnbogadóttir, kuri 1980 m. tapo pirmąja pasaulyje demokratiškai išrinkta prezidente.
Taigi, moterų solidarumas ir lyderystė yra du svarbūs veiksniai, keičiantys visuomenę ir skatinantys teigiamus pokyčius. Istorijoje ir dabartyje galima rasti daugybę pavyzdžių, kai moterys, palaikydamos viena kitą ir rodydamos lyderystę, padarė reikšmingą įtaką politikai, ekonomikai, mokslui ir kitoms sritims.
Kovo 7 d., penktadienį, 10 val. Seimo Lankytojų centre vyks konferencija „Kovo 8-oji: moterų teisės ir progresas – tarp iššūkių ir pasiekimų“. Konferencijos pranešėjai – žmogaus teisių ekspertai, lyčių lygybės koordinatoriai, savivaldybių, NVO, verslo atstovai.
