Ketvirtadienį Seimo plenariniame posėdyje, svarstant Europos Komisijos (EK) politines gaires 2024–2029 metams ir žemės ūkio bei maisto produktų gamybos viziją, socialdemokratai išsakė Lietuvos ambiciją užtikrinti kuo didesnę naudą Lietuvai ir jos žmonėms.
Dalyvaujant už žemės ūkį ir maisto sektorių atsakingam EK nariui Christophe’ui Hansenui ir Europos Parlamento (EP) nariui, buvusiam EK nariui, atsakingam už sveikatą ir maisto saugą, Vyteniui Povilui Andriukaičiui, Seimo Pirmininko pavaduotoja, Seimo Europos reikalų komiteto pirmininkė Rasa Budbergytė akcentavo, kad prasidedantis naujas ES institucinis ciklas mums, kaip valstybei narei, atveria naujas galimybes.
„Žvelgdama į daugiametę ES perspektyvą, Lietuva nuo pat pradžių turi galvoti, kalbėti, derėtis – ir tai daryti sumaniai.
Mūsų valstybės ilgalaikiai interesai – kad būtų užtikrintas ilgalaikis finansavimas paramai Ukrainai, ES saugumui, gynybai ir kariniam mobilumui, kad būtų išlaikytas bendrosios žemės ūkio politikos finansavimas, spartėtų išmokų konvergencija. Mums taip pat gyvybiškai svarbi ES sanglaudos politika: ES valstybių solidarumas labai svarbus mums, kaip valstybei, turinčiai išorinę ES sieną su šalimi agresore“, – pabrėžė R. Budbergytė.
Parlamentarė taip pat akcentavo prioritetus ir įsipareigojimus, kurie įtvirtinti Lietuvos stojimo į ES sutartyje: Ignalinos atominės elektrinės uždarymą, specialiąją tranzito schemą.
„Be galo svarbus prioritetas – socialinis teisingumas.
Būtina stiprinti ES socialinį modelį, kad kiekvienas žmogus jaustųsi apsaugotas – ne tik nuo karo, bet ir socialiai apsaugotas. Remsime visas Briuselio iniciatyvas dėl sąžiningo darbo užmokesčio, darbo sąlygų, profesinio mokymo, persikvalifikavimo galimybių. Spręsdami skurdo problemas, turime šalinti skurdo priežastis, o ne kovoti su pasekmėmis“, – ragino socialdemokratė.
Komentuodama žemės ūkio ir maisto sektoriaus ateitį, R. Budbergytė įspėjo, kad tai „strateginis išlikimo klausimas“.
„Lietuva palaiko ES požiūrį – siekį užtikrinti prieigą prie įperkamo ir kokybiško maisto visiems piliečiams.
Taip pat būtina užtikrinti sąlygas ūkininkams gauti adekvačias pajamas. Svarbu nedelsiant užbaigti tiesioginių išmokų konvergencijos procesą, kad visi ES ūkininkai konkuruotų vienodomis sąlygomis. Taip pat raginame Europos Komisiją numatyti didesnę paramą jauniesiems ūkininkams, kad ūkininkavimo patrauklumas didėtų. Dabar ūkininkų amžiaus vidurkis – 57 metai“, – pažymėjo R. Budbergytė.
Socialdemokratė taip pat kreipėsi į EK narį Chr. Hanseną, ragindama siekti, kad Europos investicijų bankas suteiktų daugiau galimybių ūkininkams pasinaudoti lengvatinėmis paskolomis.
EP narys V. P. Andriukaitis ragino įtvirtinti žemės ūkio ir maisto gamybos, kaip strateginio sektoriaus, statusą.
„Lietuva turi koncentruotis į tai, kaip padėti ūkininkams panaudojant visus prieinamus ES instrumentus“, – ragino socialdemokratas.
Seimo Europos reikalų komiteto pirmininko pavaduotojas, socialdemokratas Ruslanas Baranovas taip pat akcentavo, kad Lietuva, dalyvaudama derybose dėl daugiametės finansinės programos, vienu iš prioritetų yra įvardijusi tiesioginių išmokų suvienodinimą ES lygiu.
„Lietuva, kaip ES narė, siekia, kad jos tiesioginės išmokos būtų bent jau artimos vidutiniam lygiui, kuris yra gerokai didesnis, nei Lietuvoje taikomų išmokų.
Siekiant suvienodinti tiesiogines išmokas, reikia skirti daugiau lėšų mažiausioms valstybėms narėms“, – kalbėjo R. Baranovas.
Pasak parlamentaro, turime užtikrinti, kad ūkininkai negautų mažiau, negu jiems kainuoja pagaminti produkciją. R. Baranovas ragino mažinti biurokratinę naštą ūkininkams ES lygmeniu, palengvinti paramos teikimo procedūras, taip skatinant ūkininkus dalyvauti įvairiose programose.
