LR Seimui pateiktas svarstyti Reprodukcinės sveikatos įstatymo projektas. Kodėl jis svarbus, būtina kalbėti garsiai ir aiškiai. Reprodukcinė sveikata – tai ne tik sveikatos sąvoka. Tai žmogaus teisė turėti pilną kontrolę savo kūno atžvilgiu. Ši tema liečia kiekvieną iš mūsų, bet ypač – moteris, kurioms dažnai primetamos svetimos nuostatos apie tai, kaip, kada ir ar apskritai jos turėtų nešioti nėštumą ir gimdyti.
Moterys nusipelno daugiau. Tai reiškia – ne tik pagarbos jų pasirinkimui, bet ir realių priemonių, kurios leistų tą pasirinkimą įgyvendinti. Nemokama kontracepcija, nemokami higienos produktai, kokybiška sveikatos priežiūra – tai ne privilegijos, o būtinos sąlygos oriam gyvenimui ir lygioms teisėms įgyvendinti.. Tai ypač aktualu moterims, gyvenančioms skurde ar socialinėje atskirtyje, kurioms net ir tokie baziniai dalykai gali būti esminiai.
Svarbu suprasti, kad reprodukcinės sveikatos priemonių prieinamumas nėra tik apie pasirinkimo laisvę – tai ir apie labai realias pasekmes. Kai žmogus turi galimybę planuoti, kiek vaikų nori turėti ir kada, tai tiesiogiai mažina vaiko nepriežiūros, pogimdyvinės depresijos ir net skaudžių motinos ar kūdikio mirčių riziką. Šeimos planavimas yra neatsiejamas nuo moters emocinės sveikatos, ekonominio stabilumo ir gebėjimo pasirūpinti vaikais – dalykų, kuriuos, deja, per dažnai tenka spręsti vienai.
Vaikų turėjimas – tai ne tik biologinis, bet ir ekonominis, psichologinis, socialinis įsipareigojimas. Tai atsakomybė, kurią šiuo metu neproporcingai dažnai tenka nešti tik moterims. Vyrai šiose situacijose nėra taip stipriai paveikti nei fiziškai, nei socialiai, nei emociškai – bet jie, kaip ir moterys, turėtų turėti teisę žinoti, rinktis ir atsakingai planuoti. Būtent todėl šis įstatymas aktualus visiems – jis sureguliuotų kontraceptinių priemonių prieinamumą, informacijos sklaidą, medicininę pagalbą, taip suteikdamas galimybę tiek vyrams, tiek moterims kontroliuoti, kiek ir kada jie nori turėti vaikų.
Tačiau, nors tai – visų žmonių klausimas, akivaizdu, kad reprodukcijos klausimas labiausiai liečia moteris. Todėl ypač svarbu, kad Seime, kur daugumą vis dar sudaro vyrai, šiam klausimui būtų skiriama ne tik atsakomybė, bet ir empatija, bei sprendimai būtų grindžiami mokslu, o ne pasenusiomis ideologijomis. Reikia labai aiškiai pasakyti: sprendimų priėmimas dėl moters kūno neturi būti pagrįstas pasaulėžiūra, kurioje moteris tėra „giminės tęsėja“ ar „šeimos tarnautoja“.
Moters vaidmuo šiuolaikinėje visuomenėje yra žymiai platesnis. Moteris yra mąstanti, sprendimus priimanti, dirbanti, kurianti visuomenės narė, kurios teisė į apsisprendimą turi būti gerbiama. Ne per prievartą, ne per gėdą, ne per nurodymus – o per laisvę.
