Šią savaitę karšta buvo ne tik Lietuvoje, bet ir Strasbūre, kuriame vyko plenarinė sesija.
Norėtume pažymėti, kad gegužės 2 d. Europos Komisijos pateikti būsimo biudžeto duomenys klaidina ir ne iki galo atspindi karpymus, kuriuos patirs Europos Sąjungos regionai ir žemės ūkis. Mūsų vertinimu, priėmus būsimo biudžeto projektą be pakeitimų, ES regionai netektų 10 proc., o žemės ūkis – 15 proc. paramos palyginti su dabartiniu finansavimu, o tai yra nepriimtina. Siūlymas reformuoti Sąjungos biudžeto pajamų sistemą ir įvesti tris papildomus finansavimo šaltinius, paremtus įmonių pelno mokesčiu, apyvartinių taršos leidimų prekybos pajamomis ir plastiko mokesčiu. Tai padėtų sumažinti atskirų valstybių įnašą, skaičiuojamą pagal jų bendrąjį nacionalinį produktą. Primename, kad derybos dėl naujo biudžeto turi apimti tiek jo pajamas, tiek išlaidas, o be pakankamos pažangos derantis dėl pajamų negalėsime pritarti būsimam Europos Sąjungos biudžetui.
Džiugu, jog balsų dauguma sutarėme dėl komandiruojamų darbuuotojų taisyklių atnaujinimo. Jau dabar Europos Sąjunga komandiruojamiems darbuotojams užtikrina bent minimalų priimančiosios šalies darbo užmokestį, taip pat maksimalų darbo ir minimalų poilsio bei atostogų laiką. Atnaujintos taisyklės reikalauja komandiruotiems darbuotojams taikyti tas pačias darbo užmokesčio taisykles kaip ir vietiniams darbuotojams, dirbantiems tokį patį darbą.
Darbuotojas galės būti komandiruotas ne ilgiau nei metams su galimybe pratęsti šį terminą dar pusmečiui. Po to jis praras laikinojo darbuotojo statusą ir jam bus taikomos visos priimančiosios šalies darbo teisės nuostatos.
Būsimoji žemės ūkio politika turi padėti ūkininkams prisitaikyti prie naujų aplinkosaugos reikalavimų, skatinti inovacijas bei naujus ūkininkavimo būdus ir užtikrinti aukščiausios kokybės produkciją. Todėl svarbu ir toliau išlaikyti pakankamą Europos Sąjungos paramą. Po 2020 m. bendroji žemės ūkio politika turėtų tapti lankstesnė ir geriau pritaikyta kiekvienos valstybėms poreikiams. Nemanome, kad tokia politika turėtų būti visiškai grąžinta valstybėms, nes tai iškreiptų konkurenciją vidaus rinkoje. Raginame teisingiau apskaičiuoti tiesioginių išmokų dydį atskirose valstybėse pagal objektyvius kriterijus, pavyzdžiui, gaunamos paramos lygį, gamtines sąlygas, bendrą gyvenimo lygį bei gamybos sąnaudas.
2017 m. pabaigoje su Europos Sąjungos Taryba neformaliai suderintos taisyklės suteiks galimybę taikyti didesnius tarifus Sąjungos nepriklausančių šalių produkcijai, kuri subsidijuojama arba dempinguojama. Mums pavyko užtikrinti, kad naujieji tarifai atsižvelgtų į tarptautinių socialinių ir aplinkosauginių sutarčių įgyvendinimo kaštus. Dempinguojamų gaminių, kurie pagaminti nesilaikant šių sutarčių importo tarifai galės būti didesni. Kartu trumpės antidempingo bylų tyrimo laikas, į procesą galės įsitraukti darbuotojų profesinės sąjungos, o smulkiajam ir vidutiniam verslui bus sukurta atskira pagalbos sistema tiriant dempingo atvejus.
Apie 5-12 proc. šalių viduje ir net 30-50 proc. tarpvalstybinėje prekyboje cirkuliuojančių naudotų automobilių odometrų duomenys yra suklastoti. Europos Sąjungos valstybės turi būti įpareigotos sukurti jose registruotų automobilių odometrų duomenų bazes ir jas susieti. Naudotų automobilių pirkėjai galėtų jose patikrinti transporto priemonės ridą nepriklausomai nuo valstybės, kurioje ji įsigyjama. Kadangi ridos klastojimas turi įtakos kelių eismo saugumui, europarlamentarai siūlo visoms valstybėms numatyti baudžiamąją atsakomybę už tokius veiksmus. Šiuo metu 26 Europos Sąjungos valstybėse draudžiama klastoti odometro duomenis, tačiau tik šešiose už tai taikoma baudžiamoji atsakomybė.
Europos Parlamento narės Vilijos Blinkevičiūtės biuro informacija
